Autorė pabrėžia, kad po tokių išpuolių natūralu jausti baimę, tačiau būtent baimė ir yra tai, ko siekia smurtautojai. Todėl, jos nuomone, atsakas neturėtų būti atsitraukimas ar tyla. Viešai rodoma solidarumo išraiška nėra provokacija – tai atsakas į bandymą įbauginti visuomenę ir apriboti žmonių teisę būti savimi.

Teroristų tikslas – ne tik aukos

Komentare pabrėžiama, kad tokie nusikaltimai nukreipti ne vien prieš konkrečius žmones. Jie siunčia žinią visai bendruomenei – esą viešumoje būti pavojinga, o savo tapatybę geriau slėpti. Vytenė Banser ragina nepriimti tokios logikos. Anot jos, demokratinė visuomenė negali leisti, kad smurtas diktuotų, kas gali dalyvauti viešame gyvenime, kokias vėliavas kelti ar kokias vertybes ginti.

Autorė primena, kad po išpuolio vaivorykštės vėliava įgauna platesnę prasmę. Ji tampa solidarumo su aukomis, pasipriešinimo neapykantai ir demokratinių vertybių gynimo ženklu. Tai, anot jos, nėra vien LGBTQ+ bendruomenės klausimas. Kalbama apie kiekvieno žmogaus teisę gyventi be baimės ir nebūti puolamam dėl savo tapatybės ar įsitikinimų.

"Vokietijoje sakoma: „Reikia parodyti vėliavą.“ Tai reiškia, kad laikas nelikti nuošalyje ir būtina išreikšti savo poziciją. Metas dar aiškiau parodyti vaivorykštės vėliavą"

Komentare taip pat sakoma, kad po tokių tragedijų visuomenė dažnai susiduria su dilema – ar verta toliau organizuoti renginius, eitynes, viešai reikšti paramą. Vytenės Banser nuomone, atsisakyti matomumo reikštų iš dalies įgyvendinti teroristų tikslą. Todėl ji kviečia rinktis priešingą kelią – ne mažiau, o daugiau solidarumo.

Solidarumas būtinas

Vytenė atvirai sako: "Po išpuolio Berlyne pasigedau reakcijų iš Lietuvos vadovų. Pagrįstas yra grupės Vokietijos lietuvių viešas laiškas prezidentui Gitanui Nausėdai, ministrui pirmininkui Mindaugui Sinkevičiui ir Seimo pirmininkui Juozui Olekui, kuriame jie ragina Lietuvos valdžios institucijas aiškiai pasmerkti teroristinį išpuolį Berlyno LGBTQ+ eitynėse ir parodyti solidarumą su aukomis".

Berlyno tragedija paskatino platesnę diskusiją apie neapykantos nusikaltimų prevenciją, demokratijos atsparumą ir politinių lyderių atsakomybę. Pastarosiomis dienomis įvairiose Europos šalyse surengtos solidarumo akcijos, o daugelis politikų pabrėžė, kad terorizmas negali tapti priežastimi atsisakyti žmogaus teisių ar riboti taikių susirinkimų laisvės.

LRT paskelbta Vytenės Banser nuomonė prisideda prie šios diskusijos akcentuodama, kad didžiausia pergalė prieš terorą nėra kerštas, o visuomenės gebėjimas išsaugoti atvirumą, solidarumą ir demokratines vertybes net po skaudžiausių išpuolių.

Vytenės tekstą rasite ČIA.