PinkNews publikacijoje aptariama, kad vadinamasis „gėjų ėjimo greitis“ (angl. gay walking speed) tapo savotišku interneto fenomenu. Daugelis LGBTQ+ žmonių juokauja, kad nuolat skuba, greitai juda miesto gatvėmis ir retai renkasi lėtą pasivaikščiojimą. Tačiau už šio stereotipo slypi ir rimtesni paaiškinimai. Kai kurie specialistai mano, kad LGBTQ+ žmonės dažniau gyvena didmiesčiuose, kur įprasta daugiau vaikščioti pėsčiomis, o spartesnis judėjimas tampa kasdienio gyvenimo dalimi.

Sveikatos ekspertai pabrėžia, kad svarbiausia ne seksualinė orientacija, o pats ėjimo tempas. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie vaikšto sparčiau, dažniau pasižymi geresne širdies ir kraujagyslių sistemos būkle, mažesne diabeto rizika ir ilgesne gyvenimo trukme. Reguliarus greitesnis ėjimas taip pat siejamas su mažesne demencijos, insulto bei kai kurių kitų lėtinių ligų rizika.

Mokslininkai pastebi, kad net ir nedideli pokyčiai gali turėti reikšmingos naudos. Energingas, maždaug 30 minučių trunkantis, pasivaikščiojimas penkis kartus per savaitę atitinka daugelį fizinio aktyvumo rekomendacijų. Tyrimai rodo, kad greičiau vaikštantys žmonės turi mažesnę širdies ligų ir bendro mirtingumo riziką nei tie, kurie renkasi lėtą tempą.

Vis dėlto ekspertai ragina nepriimti internetinių stereotipų pernelyg rimtai. Nėra mokslinių įrodymų, kad seksualinė orientacija pati savaime lemia ėjimo greitį. Tačiau bendruomenėje paplitęs pokštas gali turėti netikėtą teigiamą pusę – jei jis paskatina žmones daugiau judėti, naudos sveikatai tikrai netrūks.

O kol mokslas neatsakė į klausimą, ar gėjai iš tiesų vaikšto greičiau, viena išvada jau aiški: spartus žingsnis gali būti vienas paprasčiausių būdų pasirūpinti savo sveikata.