Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) atvertė dvi bylas: „D.S. ir R.Š. prieš Lietuvą“ ir „Norbutas ir Šamatulskis prieš Lietuvą“. Pastarojoje byloje vienu iš pareiškėjų yra Martynas Norbutas, LGBTQ+ teisių aktyvistas ir naujienų portalo GayLine.lt redaktorius. Ši šeima 2023 metais pradėjo teisinius ginčus dėl sąjungos registravimo Lietuvoje. Ši ir kita byla tapo postūmiu, kuris privedė prie Konstitucinio Teismo sprendimo, kuris leido partnerystę registruoti teismo keliu.

EŽTT prašė Lietuvos Vyriausybės pateikti paaiškinimus abiejose bylose, nes Lietuvos teisinėje sistemoje iki šiol neegzistuoja aiški ir veiksminga tos pačios lyties porų santykių pripažinimo tvarka. Strasbūro teismas iš esmės nagrinės kelis pagrindinius klausimus:

• Ar Lietuvos valstybės jokios teisinio pripažinimo formos nesukūrimas (nei tos pačios lyties santuokos, nei civilinės partnerystės) yra suderinamas su Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsniu, kuris garantuoja teisę į privataus ir šeimos gyvenimo pagarbą?

• Ar toks teisinis reguliavimas, kuriuo tos pačios lyties poros neturi jokios galimybės pripažinti savo santykių, yra diskriminacija dėl seksualinės orientacijos, pažeidžiant Konvencijos 14 straipsnį?

Pareiškėjai argumentuoja, kad teisinio pagrindo nebuvimas yra diskriminacija, nes neleidžia jų santykiams turėti teisinių pasekmių, tokių kaip paveldėjimo teisės, socialinė apsauga, partnerio statusas ar kitos šeimos teisės, kurios tiesiogiai susijusios su privataus ir šeimos gyvenimo apsauga.

Lietuvoje daug metų vyksta diskusijos dėl tos pačios lyties partnerystės įteisinimo, tačiau Seime dar nėra priimta įstatymo, kuriuo būtų užtvirtinta aiški teisinė partnerystės forma, apimanti tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties poras. Nors Konstitucinis Teismas paskelbė, kad dabartinis partnerystės reguliavimas yra nesuderinamas su konstituciniais principais ir paragino įstatymų leidėjus veikti, konkretus teisinis reguliavimas dar nepriimtas.

Tokios bylos prieš valstybes – ne retenybė Strasbūro teisme. Pavyzdžiui, EŽTT yra sprendęs panašias bylas prieš kitas valstybes, kurios neįteisinusios tos pačios lyties santuokos ar partnerystės. Visos jos buvo raginamos peržiūrėti savo teisės aktus, atsižvelgiant į Europos žmogaus teisių standartus.

Susijęs straipsnis - Martynas Norbutas: valstybė neturi kištis į miegamojo reikalus ir pagal tai spręsti kokias teises turi turėti jos piliečiai

Martynas Norbutas sako, kad Lietuva ne tik neapsaugo jo šeimos, bet tuo pačiu rodo nepakankamą pagarbą žmogaus teisėms. "Žmogaus Teisių Teismas pradėjo nagrinėti mūsų bylą. Nuo 2023 metų prasidėjęs teisminis kelias buvo kupinas pažeminimų. Skaitant teismų nutartis buvo sunku suvokti protu, kas ten parašyta. Galvoje nuolatos kirbėjo klausimas “kodėl?”. Kodėl valstybei nesvarbūs jos piliečiai, kodėl teisėjams nesudreba ranka kai jie atsisako ginti elementarias teises. Nežinau kokia bus Strasbūre įsikūrusio teismo nutartis, bet kad ir koks sprendimas bebūtų, tikiu, kad jis bus pagarbus, svarus ir maksimaliai teisingas", - socialiniame tinkle Facebook rašė GayLine.LT redaktorius.

Nors EŽTT procesas dar tik prasidėjo ir šiuo metu Teismas renka informaciją, sprendimas Strasbūre gali turėti reikšmingą poveikį Lietuvos teisinei sistemai, ypač tolimesnėms diskusijoms dėl partnerystės pripažinimo. Jeigu Teismas nustatys, kad Lietuvos teisinis reguliavimas pažeidžia Konvencijos nuostatas, valstybė bus raginama keisti savo įstatymus ir užtikrinti efektyvų teisinį pagrindą tos pačios lyties porų santykiams įteisinti.

Šios bylos yra dar vienas žingsnis platesnėje Europos konteksto kovoje už lygybę ir žmogaus teises, kur nacionalinės teisės sistemos yra derinamos su tarptautinių žmogaus teisių standartais.