15min. moteris atviravo, kad jos kelias savo dukros priėmimo link nebuvo tiesus. Todėl ji sureagavo į vasario mėnesį nuskambėjusį viešą atlikėjos Vashos pasisakymą, kuriame ji rašė: „Štai atėjo diena, kai mano penkiametė dukra, grįžusi iš darželio, pasakė: „Mama, būna ir taip, kad vyrai myli vyrus, o moterys myli moteris.“ Nesu prieš šiuos žmones, bet pati renkuosi tradicinę šeimą ir norėčiau, kad ir dukra užaugtų su tokiomis vertybėmis, kokias turiu aš.“

„Mano dukra, kai jai buvo penkeri, apie tai nekalbėjo. Ji neatnešė tokios žinios nei iš darželio, nei dar iš kažkur. Kai jai buvo keturiolika, ji paklausė: „Mama, ką tu galvotum, jeigu pasakyčiau, kad esu biseksuali?“ Tuo metu neturėjau jokio supratimo, kas tai yra, šitos temos mano pasaulyje tiesiog nebuvo, todėl pasakiau – tai paauglystė, praeis. Dar pasakiau, jog tikiuosi, kad dukra neatves man berno su sijonu. Tai buvau aš“, – dalijosi pranešėja.

Anot jos, aktorė Elžbieta Latėnaitė, visai neseniai taip pat „išėjusi iš spintos“, kaip vadina LGBT žmonės, pasakė labai tikslius žodžius, ką išgyvena žmogus, kuris jaučiasi ne toks, kaip visi: „Homofobija žudo, ji žudo iš vidaus. Tai giliai viduje tūnanti gėda ir abejonė, ar esu normalus ir sveikas žmogus, jei mane traukia tos pačios lyties žmonės. Abejonė, ar turiu teisę būti tokia, kokia esu. Abejonė, suformuota dar vaikystėje, kai visos aplinkos buvai mokomas tam tikrų žmonių grupę matyti kaip kitus, nenormalius ar net neegzistuojančius, išstumtus.“

R.Račienė šiandien pripažįsta, kad tuomet savo dukrą paliko kapstytis vieną, be pagalbos, ir ieškoti atsakymų google.

„Dėkoju Dievui už tai, kad tada, turėdama tuščią galvą šioje srityje, turėjau širdį ir kažkokį supratimą, kad viskas čia yra gerai, tiesiog aš kažko nežinau ir mano vaikas, ieškodamas atsakymų, gali man parodyti platesnį pasaulį. Deja, tas pasaulis nėra gražus. Norėčiau pasidalinti šiuo pasauliu aktoriaus ir atlikėjo Dominyko Vaitiekūno lūpomis. Tai pasakojimas apie tai, kas įvyko, kai jo draugo mama jį pasikvietė.

Jeigu Dominyką jo draugo mama išmetė kaip šunį, atsiprašau už išsireiškimą, į laiptinę, Pijus buvo sumuštas, miegantis su dujų balionėliu. Tai esame mes, tėvai, kurių vaikai parsiveda savo mylimuosius į namus. Ir šitoje vietoje noriu paklausti – kas pasikeičia, kai vaikas pasako, kad jis myli kažkaip kitaip? Iš savo patirties galėčiau pasakyti – taip, atsirado tatuiruočių. Pirmoji tatuiruotė buvo kabliataškis, kuris reiškia, kad aš nededu taško, aš nepabaigiu savo gyvenimo, aš tęsiu savo gyvenimą. Dabar, kai aš viską bandau suprasti ir įvertinti, man tikrai ne tas pats, kaip toliau gyvens šitie vaikai“, – teigė R.Račienė.

Daugiau 15min.