TYRIMAS. Tėvų ir mokyklos bendruomenės paramos LGBTQ+ vaikams trūkumas lemia ilgalaikes pasekmes ateityje

Skaitymo laikas
1 minute
Perskaityta

TYRIMAS. Tėvų ir mokyklos bendruomenės paramos LGBTQ+ vaikams trūkumas lemia ilgalaikes pasekmes ateityje

Pir, 06/05/2023 - 19:35
Kategorija:
0 komentarų

Labdaros organizacijos „Just Like Us“ atliktas tyrimas atskleidžia, kad LGBTQ+ atstovai, kuriems trūko tėvų ir mokyklos bendruomenės paramos vaikystėje susidūrė su rimtomis pasekmėmis vėlesniame gyvenime.

Nuotr. rawpixel.com iš freepik.com

 

Tyrimo metu buvo apklausti 3695 Jungtinės Karalystės gyventojai nuo 18 iki 25 metų. Jų gretose  1736 priklausė LGBTQ+ bendruomenei. Tyrimas parodė, kad paramos stoka vaikystėje turi neigiamų pasekmių psichinei sveikatai, gerovai ir karjerai net tuomet, kai LGBTQ+ žmonės sulaukia pilnametystės ir pradeda savarankiškai gyventi.

Apklausa atskleidžia, kad tie LGBTQ+ suaugusieji, kurie jautė paramą iš tėvų būdami vaikais dvigubai dažniau gali pasakyti, kad gyvena laimingą gyvenimą, nei tie - kurie buvo atstumti (85 proc. ir 43 proc.).

Nesulaukę paramos LGBTQ+ žmonės taip pat gerokai rečiau jaučiasi gerai būdami savimi - 41 proc. ir 89 proc. Šį atotrūkį dar labiau iliustruoja detalesnė šio klausimo analizė. Net 41 proc. atstūmimą patyrusių žmonių „retai arba niekada“ jaučiasi patenkinti tuo, kuo yra. Paramą vaikystėje gavusių žmonių gretose tokių yra tik 9 proc.

Ši analizė atskleidžia milžinišką ir ilgalaikį paramos vaikystėje stokos poveikį. Net 42 procentai apklaustų žmonių, kurie jaunystėje nesulaukė priėmimo, pesimistiškai vertina savo ateitį. Tokių priešingoje stovykloje buvo vos 12 proc.

Panašūs rezultatai stebimi ir atsakymuose į kitus klausimus. Suaugusieji, patyrę atskirtį vaikystėje, perpus mažiau tikėjosi, kad susiras gyvenimo draugą (34 proc., palyginti su 70 proc.) ir susilauks vaikų (25proc ir 49 proc.).

Šis atotrūkis stebimas ir kalbant apie psichinę sveikatą. Vaikystėje tėvų ir mokyklos bendruomenės paramos nesulaukę LGBTQ+ suaugusieji dvigubai dažniau turėjo minčių apie savižudybę (85 proc., palyginti su 39 proc.), žalojo save (71 proc., palyginti su 33 proc.) ir dažniau patyrė panikos priepuolius  (60 proc. ir 28 proc.) bei depresiją (82 proc. ir 42 proc.).

 

Pagalba