Lietuva privalomai atkalbinės moteris nuo aborto?

Skaitymo laikas
2 minutes
Perskaityta

Lietuva privalomai atkalbinės moteris nuo aborto?

Pen, 06/10/2022 - 15:30
Kategorija:
0 komentarų

Seimo nariai Linas Kukuraitis, Laima Mogenienė, Laima Nagienė ir Rima Baškienė parengė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisas, kurios stumiasi Seime. Jos įpareigotų sveikatos priežiūros specialistus nukreipti abortą norinčias atlikti moteris į krizinio nėštumo centrus. O juose – labai tikėtina moterys būtų atkalbinėjamos priimti sprendimą atlikti abortą.

Minėtos pataisos skamba taip: "Pacientas, svarstantis nėštumo nutraukimą, patyręs persileidimą ar nėštumo nutraukimą, turi iš sveikatos priežiūros specialisto gauti informaciją dėl krizinio nėštumo pagalbos paslaugų teikimo ir konsultavimo galimybių. Šios informacijos teikimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras”.

Įstatymo pataisos jau įveikė dalį kelio priėmimo Seime link. Pateikimo stadijoje už jas posėdyje balsavo 41 Seimo narys, 21 susilaikė, 8 balsavo prieš. Prieš kelias dienas papildomame Socialinių reikalų ir darbo komitete šios pataisos buvo svarstomos ir joms pritarta. Už pataisą balsavo 6 komiteto nariai, 3 susilaikė.

„Šiuo įstatymu tiesiog sukuriama teisę į informaciją apie kitas paslaugas, negu sveikatos, t.y. greičiausiai tai būtų socialinės, psichologinės ir kitos paslaugos, kurias dar reikia apibrėžti ir sukurti informavimo tvarką“, - sako Seimo narys Linas Kukuraitis, pridurdamas, kad jokia prievolė suteikti tokias paslaugas nėra įvedama. – „Prievolė bus sveikatos priežiūros specialistams, kad tokią informaciją suteikti“.

„Lietuvoje, tikrai nėra paslaptis, kad daugelis moterų spręsdamos dėl nėštumo nutraukimo patiria įvairią prievartą, skatinimą, raginimą priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Tai yra didžiulė aplinkos įtaka ir galim suprasti tai. Nes vyrai prisidėję prie nėštumo gali daryti vienokią ar kitokią įtaką. Tai yra santykių, santykių šeimoje problema, psichologinės pagalbos apimtis“, - pristatydamas įstatymo pakeitimą sakė Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys.

Pataisoms kategoriškai nepritarė komitete dalyvavusi VšĮ „Stebėk teises“ atstovė. Ji teigė, kad aborto procedūra įstatymu prilyginama „krizei“, kurios moterys nepatiria.

„Krizinio nėštumo“ sąvoka sulyginama su „nėštumo nutraukimu“ ir mes manome, kad tokia sąvoka nėra teisinga. Tai stigmatizuoja nėštumo nutraukimą kaip sveikatos paslaugą. Tai nukreipia dėmesį nuo nėštumo nutraukimo – kaip moters pasirinkimo, moters savo teisių įgyvendinimo. Tuomet tai suvokiama kai savotiška krizė“, - kalbėdama apie moters teisės rinktis prilyginimą krizei sakė VšĮ „Stebėk teises“ atstovė Rugilė Zmitrevičiūtė.

Ji pažymėjo, kad moterų nukreipimas į krizinio nėštumo centrus lems tai, kad čia jos bus atkalbinėjamos atlikti procedūrą.

„Lietuvoje krizinio nėštumo centras yra tik vienas. Tarptautiniu mastu krizinio nėštumo centrai yra pripažįstami neteikiantys moksliškai tikslios ar objektyvios pagalbos. Jie turi savo liniją. Dažnai tai yra krikščioniškos pakraipos centrai ir įstaigos, ir jie skirti atkalbėti moteris nuo nėštumo nutraukimo atlikimo“ – sakė R. Zmitrevičiūtė. – „Jei moterys būtų siunčiamos į tokius centrus, nenurodant, kad jie turi tam tikrą misiją, o pateikiant kaip objektyvius, medicininę pagalbą teikiančius – kas nėra tiesa, būtų klaidinamos moterys“.

Įstatymo pataisoms nepritaria ir VšĮ „Žmogaus teisių stebėjimo institutas“ iš esmės antrindamas, jog krizinio nėštumo centrai suteikia ne mokslu, o religiniais įsitikinimais paremtas paslaugas.

„Pažymėtina, kad paprastai krizinio nėštumo centrų pagrindinė misija šalia kitų paslaugų teikimo yra įtikinti į centrą besikreipiančias moteris nenutraukti nėštumo, neretai teikiant nepatikimą ir mokslu nepagrįstą informaciją, naudojant gąsdinančią kalbą kaip spaudimo priemonę. Be to, tokie centrai neretai skelbiasi teikiantys ir / arba teikia kai kurias sveikatos priežiūros paslaugas, nors nėra licencijuotos sveikatos priežiūros įstaigos“, rašoma organizacijos atsiųstose Seimui įstatymo projekto pataisose.

Organizacija pažymi, kad privalomas informacijos teikimas apie tokio pobūdžio paslaugas ir konsultavimą pacientėms būtų laikytinas teisinio ir administracinio barjero prieigai prie seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų kūrimu, be to, nederėtų su kitais kertiniais valstybės įsipareigojimais šioje srityje, t.y. užtikrinti objektyvios ir mokslu grįstos informacijos apie seksualinę ir reprodukcinę sveikatą prieinamumą bei užtikrinti seksualinės ir reprodukcinės sveikatos paslaugų kokybę.

Nepaisant išsakytų pastabų joms Socialinių reikalų ir darbo komitete nebuvo pritarta. Komiteto išvadoje siūloma pagrindiniam komitetui apsvarstyti tik dėl Seimo Teisės departamento pastabų. Jose nurodoma būtinybė apibrėžti sąvokos „krizinis nėštumas“ turinį ir atidėti pataisos įsigaliojimo datą.