Naujausi

Péteris Magyaras paskelbė, kad jo vyriausybė keis įvaikinimo taisykles ir atsisakys sistemos, kuri faktiškai neleido tos pačios lyties poroms įsivaikinti vaikų. „Šią sistemą pakeisime“, – pareiškė naujasis Vengrijos premjeras.

Kiekvienas „Pride“ renginys yra svarbi pilietinė iniciatyva. Jam surengti reikia daug savanoriško darbo, drąsos, atsakomybės ir atkaklumo – ypač miestuose, kuriuose LGBTQ+ bendruomenės matomumas vis dar sulaukia pasipriešinimo. Todėl džiugu, kad tokios iniciatyvos vyksta ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos miestuose.

„Eikite, kur norite, tik ne pas mane“, – taip žmogaus teisių ekspertai ir ekspertės apibūdino dalies valstybės institucijų ir skirtingų sričių specialistų požiūrį į LGBTI asmenų problemas. Seimo kontrolierių įstaigoje vykusioje tarpinstitucinėje diskusijoje aptarta smurto prieš heteroseksualias ir LBT (lesbietes, biseksualias ir translytes) moteris problematika, taip pat galimybės neheteroseksualiems ir translyčiams asmenims įgyvendinti savo teises tik pasinaudojant teismine gynyba ir kiti klausimai.

Ramadano metu Lietuvos musulmonų bendruomenė Iftar vakarienei pakvietė skirtingų religinių tradicijų atstovus į bendrą susitikimą ir dialogą. Susitikimas vyko krikščioniškosios tradicijos pasninko laikotarpiu ir tapo pavyzdžiu, kad skirtingos religinės bendruomenės Lietuvoje gali ne tik egzistuoti greta, bet ir sąmoningai kurti tarpusavio santykį.

Ursulos von der Leyen 2026 m. pranešime apie Sąjungos padėtį žmogaus teisių tema atsiskleidžia kaip platesnės Europos Sąjungos politikos dalis – ji persipina su socialinėmis teisėmis, lyčių lygybe, vaikų apsauga, demokratija, teisine valstybe, migracija ir technologijų raida. Kalboje žmogaus teisės nėra pristatomos kaip atskiras klausimas. Jos įtraukiamos į diskusiją apie tai, kokia Europa turėtų būti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje ir kaip užtikrinti, kad ekonominė, technologinė bei geopolitinė transformacija nepaneigtų pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių.

Seimas atmetė Vytauto Sinicos siūlymą iš Baudžiamojo kodekso išbraukti straipsnį, numatantį baudžiamąją atsakomybę už viešą teismo ar teisėjo užgaulų pažeminimą. Pateikimo stadijoje projektas nesulaukė daugumos palaikymo: už jį balsavo 18 parlamentarų, 43 buvo prieš, 29 susilaikė.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo Nyderlanduose gyvenanti lietuvis Artūras Kvedas pripažintas kaltu dėl neapykantos kurstymo prieš žmonių grupes, skiriamas tautybės bei seksualinės orientacijos pagrindais.

Turkijoje valdžios institucijos pradėjo plataus masto operaciją prieš LGBTQ+ organizacijas, aktyvistus ir su bendruomene susijusias vietas. Per reidus keliolikoje provincijų sulaikyta dešimtys žmonių, o žmogaus teisių organizacijos perspėja, kad tai gali būti naujas represijų etapas.