Naujausi

Analinis seksas neretai klaidingai siejamas su skausmu. Tačiau specialistai pabrėžia: skausmas nėra nei privaloma, nei normali analinio sekso dalis. Jei jis kartojasi, atsiranda po sekso arba verčia žmogų kentėti, tai gali būti signalas, kad reikia sustoti ir išsiaiškinti priežastį.

„Mokytojai atsisakė kreiptis į mano dukrą jos vardu ir sakė, kad kol nebus pakeisti asmens tapatybės dokumentai, niekas nesikeis.“ Taip savo vaiko patirtį apibūdino vienas iš tėvų, dalyvavusių Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vykdytame tyrime.

Ana Brnabić tapo pirma homoseksualumo neslepiančia Balkanų šalies prezidente. Rugsėjo 28-ąją ji perėmė Serbijos prezidento funkcijas po Aleksandro Vučičiaus atsistatydinimo. Pareigas moteris eis laikinai, todėl jos prezidentavimas greičiausiai bus trumpas – šalis ruošiasi naujiems rinkimams.

Turkijoje per pastarąją savaitę surengus plataus masto reidus prieš LGBTQ+ organizacijas ir jų narius, Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) pirmininkas Artūras Rudomanskis sako, kad prieš metus skambėję perspėjimai dėl stiprėjančio spaudimo pilietinei visuomenei pasitvirtino. Jo teigimu, Europos institucijų pareiškimai yra svarbūs, tačiau, nesikeičiant Ankaros politikai, Europos Sąjunga turėtų svarstyti ir konkretesnes priemones, įskaitant individualias sankcijas už sistemingus žmogaus teisių pažeidimus.

Teisingumo ministerija sako ieškanti teisinio aiškumo, tačiau tos pačios lyties poroms šis „aiškumas“ kol kas reiškia vis naujus teismus, skundus ir neapibrėžtumą. GayLine.LT portalo redaktorius LRT Panoramai sako, kad tikrasis proveržis Lietuvoje bus tuomet, kai niekas neturės kreiptis į teismą siekiant apginti savo šeimos interesus.

Atlikėja Marija Grabštaitė-Gøya daugelį sužavėjo savo muzika Lietuvos atrankose į Euroviziją. Šiandien ji drąsiai kalba apie jausmus savo mylimajai Ugnei. Apie asmeninius santykius ji pasakojo TV3 laidoje „Pasikalbėkim“.

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacine tvarka, paliko galioti nepakeistą Kauno apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad pareiškėjos yra partnerės, ir Lietuvos Respublika įpareigota įregistruoti jų partnerystę.

Atrodytų, kad politikai, pasisakantys prieš LGBTQ+ teises, neturėtų sulaukti šios bendruomenės palaikymo. Tačiau politiniai pasirinkimai retai būna tokie paprasti. Vieniems svarbesnė ekonomika, kitiems – religija, saugumas ar priklausymas politinei stovyklai. O kai kurie tiesiog netiki, kad politikų retorika ar sprendimai palies juos asmeniškai. Kodėl dalis LGBTQ+ žmonių palaiko politikus, kurių pozicijos gali prieštarauti jų pačių teisėms?