musulmonai

Ramadano metu Lietuvos musulmonų bendruomenė Iftar vakarienei pakvietė skirtingų religinių tradicijų atstovus į bendrą susitikimą ir dialogą. Susitikimas vyko krikščioniškosios tradicijos pasninko laikotarpiu ir tapo pavyzdžiu, kad skirtingos religinės bendruomenės Lietuvoje gali ne tik egzistuoti greta, bet ir sąmoningai kurti tarpusavio santykį.

VšĮ Lietuvos jaunimo centras kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas ištirti rugsėjo 11 d. prie Kauno mečetės įvykusį incidentą ir įvertinti, ar jo metu nebuvo padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su galimu neapykantos kurstymu musulmonų atžvilgiu ir religinių apeigų sutrikdymu.

Ekstremizmas stiprėja ne tik dėl tų, kurie jį aktyviai skleidžia, bet ir dėka žmonių, kurie nusprendžia tylėti ir nieko nedaryti. Istorija šį dėsnį įrodė ne vieną kartą. Ar šiandien Lietuvoje nesukuriame tokios pačios, ekstremizmą skatinančios, tylos?

Selangoro islamo religinių reikalų taryba (MAIS) išplatino oficialų pranešimą, kuriame musulmonus ragina nedalyvauti, neremti ir neįsitraukti į jokias, su LGBTQ+ susijusias veiklas. Pasirodo, vis daugiau musulmonų elgiasi priešingai ir palaiko šios bendruomenės narius. Tai sukėlė rimtą susirūpinimą.

Beveik pusę Lietuvos gyventojų nenorėtų gyventi kaimynystėje su homoseksualiais asmenimis. Tai atskleidė šių metų kovą Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto ir Įvairovės plėtros grupės inicijuota ir „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Blogiau lietuviai vertina tik romus ir musulmonus. Apklausa parodė ir lietuvių nuostatas apie ukrainiečius.

Prieš savaitę Pietų Afrikos Respublikoje buvo nužudytas pirmasis savo homoseksualios orientacijos neslėpęs imamas. Jis buvo užpultas automobilyje ir ši egzekucija, atviroje vietoje, sukėlė baimę LGBTQ+ musulmonams.