Mokslininkės teigimu, šis idėjas netruko pasigauti ir Rusija, kuri neva ėmėsi ginti tradicines vertybes ir tradicinę šeimą visame pasaulyje. Net karas Ukrainoje yra pateisinamas šios propagandos pagalba. Europos Sąjunga, JAV tampa tais, kuriems reikia priešintis.

"Rusijos propaganda formuoja paveikslą, kuris vaizduoja Europos Sąjungą kaip nykstančią jėgą, kurioje dėl „radikalaus liberalizmo“ moralė yra iškrypusi: bendruomenės yra verčiamos propaguoti LGBT+ „idelogiją“, paplitę seksualiniai nukrypimai, pedofilija yra ginama, postmodernus feminizmas siekia sunaikinti vyrus arba, kaip tik, siekia suvienodinti lytis arba jas apkeisti, o tradicinės vertybės yra niekinamos ir vyksta istorinė tragedija, nes naikinama krikščioniška Europos civilizacija.

Šiuose propagandiniuose naratyvuose atpirkimo ožiu dažnai tampa LGBT+ bendruomenė, lyčių studijos, o grėsmė kartais pastiprinama dezinformacija apie musulmonus. Rusijai šiame naratyve tenka nykstančios krikščioniškos Europos civilizacijos ir jos tradicijų, moralės bei vertybių gelbėtojos vaidmuo, nepaisant to, kad pati Rusija išgyvena ypač gilią demografinę krizę", - rašo  Vilniaus universiteto edukologijos doktorantė.

Antigenderistinė propaganda imasi aiškinti ir kas galima, o ko negalima kalbėti vaikams. Iš esmės nepaisoma nei mokslo, nei milžinišką patirti turinčių organizacijų. Taip ne vaiko, o tėvų gerovė - atliepiant jų pasaulio suvokimą - tampa tai, ką reikia ginti.

"Konservatyvios tėvų organizacijos dažnai naudoja argumentą esą lytiškumo ugdymas pažeidžia tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo vertybes ir šeimos įsitikinimus. Vis dėlto Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad lytiškumo ugdymas, kuris vadovaujasi objektyvumo, pliuralizmo ir kritiškumo principais, nepažeidžia tėvų teisės auginti vaikų pagal savo įsitikinimus. UNESCO nurodo, kad kokybiškas lytiškumo ugdymas privalo atitikti kelis esminis kriterijus: būti pritaikytas amžiui; suteikti ne tik žinių, bet ir perteikti vertybes bei normas, padedančias puoselėti seksualinę sveikatą; vystyti įgūdžius, kurie padeda rūpintis ir kito sveikata; lytiškumo temos turi būti aptariamos plačiai ir išsamiai", - sako A. Giniotaitė.