Įstatyme vartojama sąvoka „netradicinės seksualinės orientacijos propaganda“. Ja apibūdinamas viešas informacijos skleidimas, kuriuo siekiama formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į tokią seksualinę orientaciją. Ribojimai taikomi įvairioms sritims: žiniasklaidai, interneto platformoms, reklamai, filmams, kultūros renginiams ir švietimui. Įstatymo pakeitimais tokio pobūdžio informacija taip pat priskiriama vaikams žalingam turiniui.

Didžiausia problema – sąvokos neapibrėžtumas. Įstatyme nėra aiškiai nubrėžta riba, kur baigiasi draudžiama propaganda ir prasideda paprastas informavimas apie LGBTQ+ žmones. Ar galima viešai pasakoti apie tos pačios lyties santykius? Ar mokytojas gali atsakyti į mokinio klausimą apie seksualinę orientaciją? Ar žurnalistas gali publikuoti interviu su homoseksualiu žmogumi? Ar žmogaus teisių organizacija gali paaiškinti diskriminacijos problemą?

Būtent tokie klausimai ir kelia nerimą žmogaus teisių gynėjams.

Policija iškvietė tris aktyvistes dėl tinklalaidės

Vienas naujausių įvykių užfiksuotas 2026 m. rugpjūčio 25 dieną. Tuomet trys feministinio judėjimo aktyvistės buvo iškviestos į policijos departamentą Almatoje apklausai dėl tinklalaidės „Ten Tershilik“. Tarp jų buvo Gulzada Serzhan, Kazachstano feministinės iniciatyvos „Feminita“ bendraįkūrėja. Organizacija dirba su pažeidžiamų grupių moterų, įskaitant queer ir translytes moteris, teisėmis.

Pasak Kazachstano žmogaus teisių organizacijų, pareigūnai domėjosi tinklalaide, kurioje buvo kalbama apie aplinkosaugą, veganizmą ir matriarchatą. Aktyvistės buvo apklaustos dėl galimo LGBTQ+ propagandos draudimo pažeidimo.

Šis atvejis išsiskiria tuo, kad tinklalaidės tema nebuvo tiesiogiai skirta LGBTQ+ santykiams ar seksualinei orientacijai. Vis dėlto policijos dėmesys parodė, kad naujasis įstatymas gali būti pasitelkiamas ir nagrinėjant platesnį aktyvistų viešą turinį. Kazachstano žmogaus teisių biuras rugpjūčio 27 dieną paskelbė apie šį atvejį, pavadindamas jį pirmuoju žinomu bandymu praktiškai taikyti LGBTQ+ propagandos draudimą.

Buvo užblokuota net svetainė apie patį draudimą

Dar vienas reikšmingas atvejis susijęs su interneto svetaine „lgbtpropaganda.kz“. Ji buvo sukurta tam, kad stebėtų naujojo įstatymo taikymą, skelbtų informaciją ir analizuotų jo poveikį LGBTQ+ bendruomenei. Tačiau 2026 m. balandį Kazachstano Informacijos ministerija patvirtino, kad svetainė užblokuota dėl įtariamo neteisėto turinio.

Organizacijos „REQUEST“ atstovai teigė, kad teisėsaugos institucijos domėjosi svetaine nuo pat jos atsiradimo. Organizacijos nariai buvo kviečiami apklausoms, o vėliau dėl blokavimo kreipėsi į teismą. CIVICUS Monitor duomenimis, tai buvo pirmasis viešai žinomas atvejis, kai naujasis įstatymas tiesiogiai panaudotas prieš LGBTQ+ temoms skirtą interneto išteklių.

Valdžia tvirtina, kad niekas nėra baudžiamas

Kazachstano valdžia savo ruožtu teigia, kad įstatymas nėra nukreiptas prieš LGBTQ+ žmones ir skirtas vaikams apsaugoti. 2026 m. balandį kultūros ir informacijos viceministras Jevgenijus Kočetovas žurnalistams sakė, kad iki tol niekas nebuvo patrauktas atsakomybėn pagal naująjį draudimą.

„Jeigu pažvelgtume į informacinę erdvę, iš esmės niekas nepasikeitė. Ši norma galbūt veikia prevenciškai – kad žmonės prieš paskelbdami vieną ar kitą turinį susimąstytų“, – teigė pareigūnas.

Jis taip pat tvirtino, kad informacija apie LGBTQ+ žmonių teisių pažeidimus neturėtų būti laikoma propaganda. 2026 m. spalį Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto posėdyje Kazachstano delegacija dar kartą aiškino, kad ribojimai taikomi tik tada, kai tokia propaganda nukreipta į vaikus. Valstybės atstovai taip pat teigė, kad LGBTQ+ teisių srityje dirbančioms nevyriausybinėms organizacijoms veiklos apribojimų nėra.

Tačiau tarptautiniai ekspertai tame pačiame procese kėlė klausimų dėl seksualumo ir lyties raiškos ribojimų kultūrinėje erdvėje, ypač dėl lesbiečių, translyčių ir interlyčių moterų galimybės dalyvauti kultūriniame gyvenime. Taigi valdžios pateikiamas įstatymo aiškinimas ir žmogaus teisių organizacijų dokumentuojami atvejai kelia skirtingus klausimus apie tai, kaip šis draudimas veikia praktikoje.

Baudos, turinio blokavimas ir galimas sulaikymas

Už draudimo pažeidimus numatytos administracinės sankcijos. Pagal atskirus Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus gali būti skiriamos piniginės baudos, o už pakartotinius pažeidimus – administracinis sulaikymas iki 10 parų.

Be to, gali būti ribojama interneto išteklių veikla, o žiniasklaidos priemonėms gresia veiklos apribojimai. Tai reiškia, kad rizikuoja ne tik pavieniai žmonės, bet ir redakcijos, interneto platformos bei organizacijos.

Tarptautinė organizacija „ILGA World“ pažymi, kad įstatymas pakeitė daugybę teisės aktų, įskaitant reguliavimą, susijusį su žiniasklaida, mokyklomis, reklama, kultūra ir interneto platformomis.

Žmogaus teisių gynėjai ypač kritikuoja tai, kad įstatyme LGBTQ+ tema minima greta pedofilijos. Jų vertinimu, toks sugretinimas stigmatizuoja seksualines mažumas ir sudaro klaidingą įspūdį, kad homoseksualumas yra susijęs su seksualiniu vaikų išnaudojimu.

Ką tai reiškia LGBTQ+ žmonėms?

Kazachstane homoseksualūs santykiai tarp suaugusių žmonių dekriminalizuoti dar 1998 metais. Tačiau tai nereiškia, kad LGBTQ+ žmonės turi visapusišką teisinę apsaugą. Šalyje nėra įstatymo, kuris aiškiai draustų diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės.

Naujasis draudimas keičia ne pačią teisę būti homoseksualiam, o galimybę apie tai kalbėti viešai ir gauti informaciją. Žmogus gali nebūti baudžiamas vien už savo seksualinę orientaciją, tačiau informacija apie jo gyvenimą, santykius ar bendruomenę gali tapti cenzūros objektu.

Tai ypač aktualu jauniems žmonėms, kurie ieško informacijos apie savo seksualumą, psichologinę pagalbą ar sveikatą. Kai patikimos informacijos trūksta, žmonės gali likti vieni su klausimais, baimėmis ir klaidingais įsitikinimais.

Kazachstanas juda Rusijos pasirinktu keliu?

Žmogaus teisių organizacijos šį įstatymą lygina su panašiais Rusijoje priimtais ribojimais. Abiem atvejais vartojama „propagandos“ sąvoka, o valdžios argumentuose pabrėžiama vaikų apsauga ir vadinamosios tradicinės vertybės.

Tačiau tarptautinės organizacijos perspėja, kad tokie draudimai neapsaugo vaikų nuo realių grėsmių. Jie pirmiausia riboja galimybę gauti patikimą informaciją, kalbėti apie diskriminaciją ir ieškoti pagalbos.

Kazachstano atvejis rodo, kad draudimas nebūtinai prasideda nuo masinių baudų ar areštų. Kartais pakanka neaiškios įstatymo formuluotės, policijos iškvietimo ar užblokuotos interneto svetainės, kad žurnalistai, mokytojai, aktyvistai ir paprasti žmonės pradėtų patys save cenzūruoti.

O kai žmogus bijo net pasakyti, kad yra homoseksualus, ar papasakoti apie savo partnerį, teisė egzistuoti lieka gerokai siauresnė nei galimybė gyventi atvirai.