Tyrimas. Lietuvoje ŽIV diagnozuojama per vėlai
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2024 m. duomenys rodo, kad 48 % ŽIV diagnozių ES/EEE buvo nustatytos vėlyvoje infekcijos stadijoje. Tai reiškia, kad beveik kas antram žmogui ŽIV diagnozė nustatoma jau tada, kai imuninė sistema yra reikšmingai pažeista. 2024 m. Lietuvoje 42,7 proc. naujų ŽIV atvejų diagnozuota vėlyvose stadijose, kas dešimtam – nustatyta AIDS stadija.
„Vėlyva ŽIV diagnostika reiškia didesnę su ŽIV susijusių sveikatos komplikacijų riziką, sunkesnį gydymo pradžios etapą ir tikimybę, kad žmogus ilgą laiką nežinojo apie savo infekciją ir galėjo užkrėsti kitus“ – sako Asociacijos „Demetra“ konsultantas K. Rudaitis.
Daugiausia ŽIV užregistruotų atvejų ES/EEE 2024 m. buvo tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais – 48 proc. Taip pat daugėja užsikrėtimų per heteroseksualinius santykius, kurie sudarė beveik 46 proc. visų praneštų ŽIV diagnozių. Lietuvoje 2024 m. užsikrėtimas per lytinius santykius (heteroseksualinius ir homoseksualinius) siekė 54,8 proc., iš jų iš jų – 23,6 proc. – tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais. Remiantis NVSC, 2025 m. užsikrėtimų ŽIV per lytinius santykius padaugėjo ir tai sudarė 62,1 proc., iš kurių 23,6 (38 atvejai) homoseksualių santykių metu.
Susijęs straipsnis - Apsisaugoti nuo ŽIV tapo paprasčiau. Lietuva kompensuoja vaistus
2024 m. 31,3 proc. tarp naujai diagnozuotų ŽIV infekcijos atvejų ES/EEE šalyse sudarė asmenys 30-39 metų amžiaus, vyrų 2024 m. buvo diagnozuota 2,8 kartus daugiau negu moterų (Lietuvoje – 2,1 karto daugiau visų užsikrėtusiųjų ŽIV sudarė vyrai).
„Remiantis imuniteto rodikliais (CD4 ląstelių ir ŽIV RNR kiekiu kraujyje), kai pirmą kartą nustatoma ŽIV infekcija blogiausia situacija yra tarp asmenų, kurie užsikrečia heteroseksualinių santykių metų.
Užsikrėtus ŽIV galima nejausti jokių simptomų ilgą laiką, pasitikrinti profilaktiškai pamirštama arba tiesiog nėra poreikio, nes nėra jokios ligos požymių ir tik po kelių ar keliolikos metų atsiradus ŽIV infekcijos komplikacijoms asmuo kreipiasi į sveikatos priežiūros specialistus dėl įvairių simptomų, kurių priežastis – ŽIV liga“, - sako K. Rudaitis
Primename, kad pirmieji ŽIV infekcijos požymiai atsiranda po 2–4 savaičių nuo užsikrėtimo ir yra panašūs į gripą bei gali trukti 1–2 savaites. Dažniausi požymiai: karščiavimas, padidėję limfmazgiai, makulopapulinis bėrimas, raumenų ar sąnarių skausmai, galvos skausmas, viduriavimas. Po šios stadijos infekcija pereina į besimptomę stadiją. Todėl pajutus šiuos simptomus bei įvertinus buvusią riziką (pvz. nesaugūs lytiniai santykiai) verta atlikti bent jau ŽIV atrankinį greitąjį testą ir pakartoti po 2-3 mėn.
Pasitikrinti anonimiškai ir nemokamai galima:
Asociacijoje “Demetra”, Kauno g. 6-2, LT-01310, Vilnius
CHECKPOINT – ŽIV PREVENCIJOS CENTRAS, Kauno g. 3A, Vilnius
Pirmadieniais ir trečiadieniais: 15:00–19:30 (registracija telefonu)
NVSPL, Gėlių g. 9, Vilnius.
Kaune, Paramos fondas „Rigra“ , Partizanų g. 5
Panevėžio Žemo slenksčio kabinete, A. Smetonos g. 2
Marijampolės Žemo slenksčio kabinete, Beržų g. 21
Prienų Žemo slenksčio kabinete, Kęstučio g. 16A
- Prisijunkite arba užsiregistruokite jei norite komentuoti
