Vienas ryškiausių pokyčių – programoje atsiradęs įsipareigojimas: „Kovosime su antisemitizmu, ksenofobija, homofobija ir bet kokios formos neapykantos kurstymu bei diskriminacija.“ Taigi Vyriausybės programoje homofobija įvardijama kaip atskira problema, su kuria valstybė įsipareigoja kovoti.

Iki šiol oficialiuose programiniuose dokumentuose dažniausiai buvo vartojamos bendresnės formuluotės apie diskriminacijos mažinimą ar lygių galimybių užtikrinimą, tačiau homoseksualių žmonių diskriminacija nebuvo įvardijama tiesiogiai. Todėl naujoji formuluotė gali būti vertinama kaip simbolinis pripažinimas, kad homofobija Lietuvoje tebėra aktuali žmogaus teisių problema.

Tačiau kartu matyti ir žingsnis atgal. Naujojoje programoje nebeliko ankstesnės Vyriausybės įsipareigojimo „Vykdysime šalies europinius įsipareigojimus kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lytinės orientacijos.“ Ši nuostata aiškiai siejo Lietuvos politiką su Europos Sąjungos žmogaus teisių standartais ir įpareigojo valstybę įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus. Naujajame dokumente tokios formuluotės nebėra.

Dalis kitų žmogaus teisių nuostatų beveik nepakito. Programoje ir toliau kalbama apie lygių galimybių stiprinimą, neapykantos nusikaltimų prevenciją, demokratijos stiprinimą bei pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą. Išliko ir šis svarbus punktas: "Skirsime deramą dėmesį kovai su neapykantos nusikaltimais, nukreiptais prieš LGBT asmenis, taip pat su kitomis šių asmenų socialinės ir institucinės diskriminacijos formomis, diskriminacija dėl lyties, amžiaus, religijos, etninės priklausomybės ar kito asmens tapatybės bruožo". Vis dėlto konkrečių įsipareigojimų dėl tos pačios lyties porų teisinio pripažinimo ar kitų LGBTQ+ bendruomenei aktualių klausimų dokumente nėra.

Susijęs straipsnis - Naujos Vyriausybės programa. Ką ji žada?

Todėl naujoji programa siunčia dvejopą signalą. Viena vertus, nauja daugyma aiškiai pripažįsta homofobiją kaip problemą, su kuria būtina kovoti. Kita vertus, atsisakoma dalies anksčiau deklaruotų įsipareigojimų, tiesiogiai susijusių su diskriminacijos dėl lytinės orientacijos mažinimu ir Europos žmogaus teisių standartų įgyvendinimu.

Ar naujasis įrašas apie homofobiją taps realios politikos pradžia, ar liks tik simboline deklaracija, paaiškės jau artimiausiais mėnesiais, kai Vyriausybė pradės įgyvendinti savo programą ir teikti konkrečius teisės aktų projektus. Kol kas galima konstatuoti, kad dokumente atsirado daugiau drąsos įvardyti problemą, tačiau ne daugiau aiškumo, kaip ji bus sprendžiama.