Dalinamės Sauliaus laišku. Nori pasidalinti savo mintimis? Atsiųsk mums laišką adresu info@gayline.lt.

"Rašau šį laišką apimtas dvejopų jausmų. Esu gėjus, gyvenu Lietuvoje, ir vis dažniau pagaunu save galvojantį – kodėl mūsų pažinčių kultūroje pirmas klausimas būna apie rolę lovoje, o ne apie žmogų? Kodėl prieš sužinodamas tavo vardą jau turiu „apsibrėžti pozą“?

Kartais atrodo, kad esame tapę vienas kitam produktais. Atidarai pažinčių programėlę – ir tave vertina kaip prekę: amžius, ūgis, kūno tipas, rolė. Viskas greita, aišku, jokios įžangos. Iš vienos pusės, tai patogu. Iš kitos – kažkur pakeliui prarandame paprastą žmogišką smalsumą.

Toks tiesmukumas kuria susvetimėjimą. Jei nori tik pasikalbėti ar susirasti draugų, dažnai jautiesi tarsi ne vietoje. Pokalbis nutrūksta, jei tavo atsakymas neatitinka lūkesčių. Atrodo, kad pirmiausia turi „atitikti specifikaciją“, o tik tada gali būti įdomus kaip žmogus. Tai apsunkina bendraminčių paieškas, ypač mažoje ršalyje, kur visi vieni kitus kažkiek pažįsta.

Tačiau būtų nesąžininga sakyti, kad tokia kultūra turi tik minusų. Daugeliui žmonių aiškumas yra privalumas. Jei ieškai konkretaus seksualinio ryšio, kodėl gaišti laiką ilgoms įžangoms? Užsienyje, didmiesčiuose, tai leidžia greitai rasti tai, ko nori – be apsimetinėjimo, be dviprasmybių. Atvirumas apie savo rolę kai kam yra ne paviršutiniškumas, o sąžiningumas.

Gal problema slypi ne pačiame klausime, o tame, kodėl jis tapo vieninteliu, ar tokiu reikšmingu. Kai seksualumas nustelbia asmenybę, prarandame galimybę kurti gilesnius ryšius. O juk daugeliui iš mūsų reikia ne tik sekso, bet ir draugystės, bendrystės, saugumo jausmo. Net jei tai vienintelis pasimatymas - norisi jausti, kad nesi mėsos krūva skirta atlikti vieną ar kitą darbą.

Norėčiau, kad mūsų bendruomenėje atsirastų daugiau vietos abiem dalykams. Kad galėtume aiškiai pasakyti, ko ieškome, bet kartu nepamirštume paklausti: „Kaip tu laikaisi?“ arba paprasčiausiai – „Koks tavo vardas?“. Gal tada būtume mažiau vartotojai ir daugiau žmonės"