Jonas socialiniame tinkle Facebook pasidalintoje žinutėje rašo, kad būnant dvyliktoje klasėje dėl šeimyninių aplinkybių turėjo palikti namus ir reikėjo nuolatos apsistoti skirtingose vietose. Jis susipažino su keliais metais jaunesniu vaikinu.

„Tiesiog leidome laiką. Ir apsikabinę ramiai bei taikiai užmigome. Pabudau nuo smūgio. Atmerkus akis sekė antras. Prieš mus – šiek tiek tiek vyresnis jaunuolis, įniršio kupinomis akimis“, - kraupų 2017 metų įvykį aprašo Jonas. –  „Vėliau paaiškės, kad tai šalia manęs miegojusio vaikino brolis. Mėginu pasikelti iš lovos, bet tenka dengtis nuo dar vienos smūgių krušos, pavyksta atsidurti padėtyje, iš kurios būtų lengva spirti koja užpuolikui. Šis, pamatęs tokios savigynos momentą, atsitraukia. Ir keikia. Homofobiškai. Šalia manęs buvęs vaikinas visiškai šokiruotas“.

Pasak jo, tuo metu brolio draugas viską filmavo ir juokėsi. J. Valaičiui pavyko paskambinti bendrajam pagalbos centrui, o atvykę pareigūnai surašė pareiškimą ir išvyko. „Užpuolikas palaužė savo brolį, tą šalia manęs miegojusį vaikiną, kuris manęs paprašė manęs nutraukti procesus teisėsaugoje. Santykiai nutrūko“, - pažymi jis.

Pagalbos ranką Jonui ištiesė Tolerantiško jaunimo asociacijos vadovas Artūras Rudomanskis, kuris be kita ko sumokėjo ir už teismo medicinos ekspertų paslaugas įvertinant padarytus sumušimus. Tiesa, pats tyrimas policijoje nebuvo sklandus. Apklausą vykdžiusi pareigūnė leido sau komentuoti ir apie neva nepriimtiną įvardintos neturtinės žalos dydį, ir užduoti klausimus, kurie galėjo patį Joną paversti nusikaltusiu. Dar daugiau – policija atskleidė vyro namiškiams jo seksualinę orientaciją.

„Atvykus į apklausą mane pasitinka klausimai ir apie lytinius santykius, nes, suprask, jeigu du gėjai miegojo vienas šalia kito, reikia paklausti, ar tarp jų nieko nebuvo, ir dar man pagrasinama, kad jeigu paaiškės, jog buvo, tai bus pradėtas atskiras tyrimas ir tiriama, ką aš padariau tam 2 metais už save jaunesniam vaikinui.

Klausiama mano adreso. Paaiškinus, kad persikraustau į naują gyvenamąją vietą ir adreso nežinau, liepiama pasakyti senąjį adresą. Kaip suprantu šiandien, bylos medžiaga (nutarimai, pvz.) nukeliavo į ten esančią pašto dėžutę. Negaliu niekaip kitaip paaiškinti, kaip apie tai, jog esu sumuštas, sužinojo buvęs vienas namiškis. Tyrėja puikiai pasidarbavo – atskleidė jam ne tik visą bylos medžiagą, bet ir leido suprasti, kokia mano seksualinė orientacija“, - rašo J. Valaitis.

Vyras tikina, kad užpuolikas jį spaudė atsiimti pareiškimą. Galiausiai Jonui jis turėjo sumokėti tik 200 eurų. Byla buvo užbaigta baudžiamuoju įsakymu. Tuo metu jis nebeturėjo jėgų kovoti, tačiau homofobinė aplinka Lietuvoje kažką pažadino homoseksualaus vyro viduje.

„Iš to įniršio, bejėgiškumo, baimės ir pykčio pradedu vieną po kito rašyti skundus prokuratūrai dėl neapykantos kurstymo internete. Ir atsitrenkiu į sieną. Nuomonė, nepasiektas pavojingumo laipsnis, nėra tiesioginės tyčios – tokios ir panašios nesąmonės lydi atsakymus į mano skundus.  Tai kelia dar daugiau įniršio. Ir išprovokuoja procesus teismuose.  Tie smūgiai pakeitė viską. Tampu kovotoju. Pradedu gilintis į teisę. Rašyti straipsnius. Pradedu įsitraukti į Tolerantiško jaunimo asociacijos veiklą“, - prisimena vyras vėliau įkūręs Jarmo.net naujienų svetainę.

Jonas pastebi, kad Lietuvoje leidžiama laisvai reikštis neapykantą skleidžiantiems politikams, kurie buria palaikančiųjų gretas ir atsisako matyti LGBTQ+ žmonių kasdienybę. „Kai mes kalbame apie partnerystę, apie neapykantos kurstymą draudžiančius įstatymus, apie lytiškumo ugdymą, tai vis turiu galvoje, kad tai yra ne genderistinė agenda, o mano kaip žmogaus teisių pripažinimo klausimas, kad daugiau gyvenime niekada niekur, nesvarbu, ar budrus, ar užmigęs, nepatirčiau smurto“, - teigia jis pabrėždamas, kad jo kuriamas portalas yra atsvara šiai veiklai.