- Kada susidomėjai sodininkyste? Kodėl ji tave patraukė?

Paradoksas, bet už savo naują pomėgį sodininkystei (gal net labiau gėlininkystei) turėčiau būti dėkingas koronos pandemijai. 2020-ųjų pavasarį be maisto prekių parduotuvių buvo paliktos veikti tik statybų ir sodininkystės parduotuvės. Kadangi nuosavo sodo neturiu, atsirado galimybė išnaudoti pakankamai erdvų balkoną. Kaip vėliau paaiškėjo, tą pavasarį gėlininkyste susidomėjo ir nemažai mano pažįstamų.

- Ką tu augini savo balkone?

Kai tik persikėliau į dabartinį butą, pradėjau nuo raganių, kuriomis balkono šonuose bandžiau atsitverti nuo kaimynų. Kadangi tai buvo „pirmieji blynai“, mano vijokliai nesuvešėjo taip tankiai kaip tikėjausi, tačiau labai ir nesisieloju, nes pro lają visada maloniai prasiskverbia saulės spinduliai. Priekinę balkono atramą papuošiau kraujažolėmis, šilauogėmis, braškėmis ir žemuogėmis.

Pavasarį džiaugiuosi įvairiaspalviais krokais ir žemaūgėmis ankstyvosiomis tulpėmis. Bandau eksperimentuoti su įvairiais augalais: frezijomis, kalifornijos aguonomis, sukulentais, dvispalviais kardeliais, kurių žiedai manęs nenustoja džiuginę iki pat lapkričio. Nesu prašmatnių augalų dievintojas: labiau traukia nenuvalkioti arba savitą vizualinį prieskonį turintys augalai.

Dažnai augalus padiktuoja parduotuvėse esančios gėlės, kurių nusiperku iškart arba užsisakau daigų ar sėklų internete, kur galiu pasirinkti ir norimą gėlės rūšį ar žiedų spalvą: mėgstu stebėti visą procesą nuo sudygimo - pirmųjų žiedų prasiskleidimo - iki vaisių ir sėklų brandinimo.

Tad iš tiesų negalėčiau pavadinti savęs užkietėjusiu sodininku ar gėlininku: man tai yra tiesiog nuostabus hobis, kuris niekada nevirsta rutina. Gėlės gali ramiai išbūti bent porą dienų ir nelaistytos. O išvykdamas ilgesniam laikui visada gali surasti, kas užsuktų kas porą dienų palaistyti augalų.

- Kodėl sodininkyste užsiimi nuogas?

Kadangi esu užkietėjęs nudistas, šiltuoju metų laiku visada būnu nuogas ir namuose, įskaitant ir balkoną. Balkone nuogas valgau, geriu kavą - lygiai taip pat nuogas ir rūpinuosi augalais. Kai prieš keletą metų sužinojau, kad pirmasis gegužės šeštadienis yra pasaulinė nuogos sodininkystės diena, atsirado „sportinis interesas“ būtent tą dieną pasikrapštyti balkone su augalais - ir įkelti nuotraukų į Facebook, taip sveikinant visus ir propaguojant tiek nudizmą, tiek gėlininkystę.

- Ar esi sutikęs bendraminčių, kurie irgi mėgsta užsiimti sodininkyste nuogi?

Nuogos sodininkystės bendraminčių yra apstu visame pasaulyje, nemažai jų pažįstu asmeniškai, tačiau gyvai kartu sodininkauti su jais neteko.

- Ką tau asmeniškai duoda tokia veikla?

Pats buvimas nuogam man visada sustiprina laisvės pojūtį. Laisvesnis tampa ne tik kūnas, net ir mintys. O buvimas nuogam gamtoje - tai galimybė susilieti su natūraliuoju pasauliu, pamirštant kasdienę rutiną, urbanizaciją ir globalizaciją. Tad augalai balkone - galimybė priartinti gamtą arčiau savęs ir susilieti su ja neišeinant iš namų.

- Daugelis žmonių iš karto paklaustų - o kaip su kaimynais?

Nėra įstatymo, galinčio uždrausti žmogui būti nuogam ne tik namie, bet ir lauke. Yra tik vienas kitas administracinis straipsnis, kalbantis apie aplinkinių rimties drumstimą viešojoje erdvėje. Balkonas yra privati erdvė, tad buvimas jame nuogam, jei tai neturi seksualinių intencijų, yra absoliučiai legalus.

Kad „nenervinčiau“ konservatyviai mąstančių kaimynų, minėtąsias raganes balkone pasisodinau būtent tam, kad atsiribočiau nuo jų žvilgsnių. Tačiau kaimynų kantrybė buvo silpnesnė už gamtos lėtumą: nesulaukę, kol augalų lapai išvešės, jie patys uždengė savo balkonų šonus, kad jų „dievobaimingos“ akys nematytų manęs (juokiasi).