translytiškumas

Škotija tapo viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kur nacionaliniame parlamente dirbs translyčiai politikai. Po gegužės 8 dieną vykusių rinkimų į Škotijos parlamentą („Holyrood“) mandatus iškovojo du Škotijos žaliųjų partijos kandidatai – Iris Duane ir Q Manivannan.

Naujas mokslinis tyrimas atskleidė nerimą keliančią realybę Europoje: beveik trečdalis LGBTQ+ žmonių nurodė patyrę vadinamąsias „konversijos terapijos“ praktikas – bandymus pakeisti arba slopinti jų seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę. Dar daugiau – Lietuva atsidūrė tarp šalių, kuriose tokių patirčių mastas vienas didžiausių.

Kviečiame į tarptautinę paskaitų seriją „Critical Conversation Series on Transgender Inclusion“. Renginys atviras visiems, besidomintiems žmogaus teisėmis, psichikos sveikata, įtrauktimi ir translyčių žmonių patirtimis. Paskaitas skaitys - Ben Greene - vienas žinomiausių konsultantų ir nuomonės formuotojų iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

Atvertimo terapijos idėja, kad būtų galima „pakeisti“ žmogaus seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę, turi gilias istorines, kultūrines ir mokslines šaknis. Nors ši praktika daugelyje šalių tapatinama su pseudomokslu, yra žalinga, jos ištakos siekia daugiau nei šimtmetį — laikus, kai homoseksualumas, dažnai religijos įtakoje, dar buvo vertinamas kaip psichinis sutrikimas.

Naujas Australijoje atliktas tyrimas parodė, kad lyties reversija tarp paukščių yra gerokai dažnesnė, nei manyta iki šiol. Kitaip tariant, kai kurios paukščių rūšys gyvenimo eigoje gali pakeisti biologinę lytį – iš patino tapti patele arba atvirkščiai.

Trans asmenys sulaukia milžiniško puolimo įvairiose šalyse. Politikai vis dažniau bando įtikinti visuomenę neva translytiškumas yra milžiniška problema. Tokių išpuolių vis pasitaiko ir Lietuvoje. Neseniai paskelbti įspūdingos apimties tyrimo duomenys, kurie parodo, kiek yra trans žmonių

Derėdamiesi dėl naujos koalicijos sudarymo, Lietuvos valstiečių sąjunga socialdemokratams pateikė 41 punkto pageidavimų sąrašą. Trečiadienį paaiškėjo, kad jame yra konkrečių reikalavimų dėl partnerystės ir jos formos įteisinimo. Taip pat siekiama užkirsti kelią abortų įteisinimui bei apriboti galimybes vaikus mokyti apie lytiškumą.

Šiuolaikiniame pasaulyje seksualumas dažnai apipinamas mitais, stereotipais ir nuasmeninimu. Jam klijuojamos etiketės, jis mistifikuojamas arba redukuojamas tik iki fizinio potraukio. Ypač LGBTQ+ bendruomenėje, kur seksualinė tapatybė tampa ir politine, ir socialine tema, dažnas susiduria su klausimais: „Kas aš esu? Kodėl jaučiu tai, ką jaučiu? Ar turiu pasirinkti vieną etiketę visam gyvenimui?“.

Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė nutartį, kurioje pripažino Čekiją pažeidžiant konvenciją dėl absurdiško reikalavimo žmonėms, kurie nori patvirtinti naują lytį ir gauti tapatybės dokumentus. Į teismus besikreipęs nedvinarės tapatybės asmuo daugiau nei dešimtmetį siekė teisinio lyties pripažinimo ir asmens tapatybės dokumentų numerio pakeitimo bei atsisakė atlikti priverstinę sterilizaciją.

Prieš penkerius metus Sandra Gaučiūtė dirbo vienoje Kauno gimnazijoje, mokė istorijos bei ėjo direktoriaus pavaduotojos pareigas. Nors darbas mokykloje teikė daug džiaugsmo, tačiau buvusi mokytoja nusprendė viską pakeisti iš esmės ir tapti ta, kuri padeda mokytojams bei jaunimo darbuotojams. S. Gaučiūtė sako, kad nors per pastarąjį dešimtmetį įvyko daug pokyčių, tačiau mokyklos, kurios yra ir mūsų visuomenės atspindys – dar gana stereotipiškos erdvės. Anot jos, mokytojams reikia pagalbos, keičiant mokyklos kultūrą ir tai, kaip mes žiūrime į lyčių stereotipus.

Prieš kurį laiką GayLine.LT redakcija kvietė norinčius papasakoti savo atsiskleidimo istorijas. Šį kartą dalinamės mūsų redakcijai atsiųstu translyčio biseksualaus vyro laišku. Jame Filipas atskleidžia nueitą kelią – pirmuosius įsimylėjimus, patyčias, neapykantą iš kai kurių artimųjų, gydymąsi ir savęs pripažinimą.

Įvairovės edukacijos namų vadovė Lina Januškevičiūtė sako, kad lyčių stereotipai tarp jaunų žmonių ne taip stipriai skiriasi nuo to, kas buvo prieš dvidešimt metų. Anot edukatorės, jauni žmonės augo su mumis, kurių supratimą apie lytiškumą ugdė „Panelės“ žurnalas, sudėtingomis aplinkybėmis augę tėvai ir seneliai, tad reikšmingesniems pokyčiams dar reikės subręsti.

„Sekso ir miesto“ gerbėjai puikiai pamena aktorę Cynthia Nixon. Šį kartą ji drąsiai ėmėsi ginti savo sūnų ir prisijungė prie protesto Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jis rengtas Niujorke po to, kai vietos ligoninės atsisakė suteikti gydymą trans žmonėms.

„Facebook“, „Instagram“, „WhatsApp“ ir „Threads“ valdanti įmonė „Meta“ atsisako faktų tikrinimo ir nebesiims taikyti tam tikrų ribojimų kalbant apie migraciją, lytinę tapatybę ar lytį. Tai reiškia, kad bus galima laisviau skleisti tikrovės neatitinkančią informaciją. Pavyzdžiui Jungtinėse Amerikos Valstijose bus leidžiama sakyti, kad homoseksualumas ar translytiškumas yra liga. GayLine.LT redakcija patikrino ar tai galios Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse.

Lapkričio 20 d. vakare "Trans Autonomija" kviečia susirinkti prie Lietuvos Respublikos Seimo, šalia Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, ir kartu paminėti Trans žmonių atminimo dieną bei uždegti žvakutes toms/tiems, kurių netekome.

Londone gyvenanti ir dirbanti verslininkė Zofija Krocaitė socialiniame tinkle Instagram pranešė apie sužadėtuves su Luku Matchamu.

Brolis Christianas Matsonas, katalikų vienuolis, gyvenantis Kentukyje, paskelbė: „Šį sekmadienį, 2024 m. per Sekmines, planuoju viešai atskleisti, kad esu translytis“. Tai svarbus žingsnis griaunantis bažnyčios nuostatų pamatus dėl trans žmonių.

Tik 25 proc. tėvų Lietuvoje palaikytų savo vaiką, jei jis prisipažintų esantis transtylis, rodo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakyta „Spinter tyrimai“ apklausa. Tiesa, tai šiek tiek geresnis rezultatas nei 2018 metais, kai analogišką atsakymą pateikė 20 proc. tėvų. Tokiais tempais judant, bent aštuoniasdešimt procentų tėvų savo trans vaikus galėtų palaikyti už 66 metų – 2090-aisiais.

Daugelis Lietuvos įmonių tik pastaraisiais metais imasi aktyvių priemonių sukurti saugią ir įtraukią aplinką visiems savo darbuotojams – taip pat ir LGBTQ+ žmonėms. „Telia“ neseniai viešai pasidalino savo patirtimi turint translytį darbuotoją ir teigia, kad nemažą dalį klausimų atsakyti įmonei padėjo „Trans Autonomija“. „Organizacija, kuriai tikrai rūpi LGBTQI+ žmonių problemos, turėtų siekti platesnių pokyčių ir neapsiriboti tik įmonės viduje puoselėjama tolerancijos kultūra“, - teigia „Telia“ atstovė.

„Kalbėti apie lytiškumą paprasta, kai žinai, kaip“ – taip teigia MO muziejus, kuris balandžio 24 ir 25 dienomis kviečia visus norinčius nugalėti baimes, įveikti stereotipus ir įsigilinti į su lytiškumo ugdymu susijusias temas. Nemokamų seminarų metu informaciją pateiks lytiškumo ugdymo ekspertė Akvilė Giniota, o parodos „Šito pas mus nėra“ lankytojams bus galima gauti ir atmintinę kaip šiais klausimais kalbėti su vaikais.