mokslas

Reguliarūs lytiniai santykiai gali turėti teigiamą poveikį sveikatai, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemai. Tačiau jei žmogus nusprendžia jo neturėti? O gal konkretus asmuo yra aseksualus ir nejaučia seksualinio potraukio – ar tai turi poveikį sveikatai?

Šiuolaikinėje visuomenėje LGBTQ+ bendruomenės narių teisių klausimas tampa vis aktualesnis. Nors daugelis šalių žengia progresyviu keliu, suteikdamos vis daugiau teisių ir pripažinimo, vis dar yra daug mitų ir klaidingų stereotipų apie LGBTQ+ žmones. Vienas iš tokių mitų yra idėja, kad būti gėjumi pasirenkama.

Prieš kelis metus atliktas tyrimas parodė, kad vyrų varpos dydis per pastaruosius 30 metų ženkliai padidėjo. Nors tai gali atrodyti kaip geros naujienos, nerimaujama, jog tai vyksta dėl cheminių medžiagų įtakos hormonams.

Seksas kartais gali būti panašus į intensyvią treniruotę. Bet kiek iš tikrųjų kalorijų galime sudeginti jo metu? Į šį klausimą atsako mokslininkai.

Rutgers universiteto mokslininkai neseniai atliko tyrimą ir patvirtino kitų tyrėjų ankščiau skelbtas išvadas. Lesbietėms patirti organizmą yra didesnė tikimybė nei heteroseksualioms moterims. Tyrėjai paskelbė ir konkrečius procentus.

Ilgą laiką seksas buvo tyrinėjamas tik kaip biologinis reiškinys – susijęs su reprodukcija. Tačiau šiuolaikinė seksologija rodo, kad seksualumas yra kur kas daugiau: tai malonumas, santykių kūrimas ir žmogaus tapatybės dalis.

Ar galite vien pažvelgę į vyrą pasakyti ar jis mėgsta būti aktyvioje ar pasyvioje sekso pozicijoje? Na čia jums gali pagelbėti mokslininkai, kurie taip pat tyrinėja ar gėjai ir biseksualūs vyrai sugeba identifikuoti, atspėti tokius dalykus.

Apie vyrišką „pasididžiavimą“ kalbama seniai – nuo paaugliškų juokelių iki rimto nerimo, kuris kai kuriems vyrams tampa savivertės klausimu. Tačiau kai emocijos, mitai ir legendos paliekamos nuošalyje, lieka vienas klausimas: ką iš tiesų sako mokslas?

Matuoti penius jau tapo įprasta, tačiau krūtų apimčių lyginimas nėra tos dažnas reiškinys. Mokslininkai susistemino duomenis iš daugiau nei 80 pasaulio šalių ir palygino moterų krūtų dydžius bei jų kūno masės indeksą. Tai padėjo atskleisti kurių šalių moterų krūtys mažiausios, kurių didžiausios.

Jungtinės Karalystės mokslininkai bandė nustatyti, kaip bėgant metams keičiasi žmonių seksualinis gyvenimas, kad galėtų modeliuoti lytiškai plintančių ligų prognozes. Tyrėjai manė, kad vyresnio amžiaus vyrai rečiau mylisi ir mažiau keičia partnerius. Vis dėlto, gauti rezultatai buvo kiek kitokie.

Pažiūrėkite į vyro nosį, tuomet į pėdos dydį – ir jau galite turėti pakankamai informacijos apie galimą vyro penį. Tokias išvadas priėjo grupė mokslininkų, kurie paskelbė straipsnį žurnale „Translational Andrology and Urology“.

Danijos mokslininkai išsiaiškino, kad vyrai kalbėdami apie savo penio ilgį vidutiniškai jį padidina penktadaliu. Jie nustatė, kad vyrai meluoja ir apie kitus savo kūno matmenis.

Mokslininkai apklausė 1400 moterų ir išsiaiškino kokios varpos joms patinka labiausiai. Jos nurodė, kokie vyriški „pasididžiavimai“ joms atrodo per maži ir kokie būtų pernelyg dideli.

Neseniai paskelbta Jungtinės Karalystės Nacionalinės statistikos tarnybos duomenų analizė rodo, kad gėjai, lesbietės ir biseksualūs asmenys paprastai gyvena trumpiau nei heteroseksualūs asmenys. Nors skirtumas nėra labai didelis – vis dėlto, šie skaičiai sudomino tyrėjus ir skatina juos ieškoti priežasčių.

Europos Taryba – paskelbė aiškią poziciją: vadinamosios atvertimo terapija, kurios metu stengiamasi pakeisti žmogaus seksualinę orientaciją, turi būti visiškai uždrausta visose valstybėse narėse. Apie tai pranešta oficialiame Tarybos pranešime, kuriame pabrėžiama, kad tokios praktikos pažeidžia žmogaus teises ir daro ilgalaikę žalą LGBTQ+ žmonių psichinei bei fizinei sveikatai.

Plaukuota vyro krūtinė nuo seno buvo siejama su vyriškumu ir seksualumu. Nors grožio standartai kinta, tokia kūno išvaizda neretai iki šiol traktuojama kaip patraukli populiariojoje kultūroje. Ką apie tai sako mokslininkai? Kodėl kai kuriems žmonėms plaukuota krūtinė atrodo tokia seksuali?

Tai viena iš seniausių, bet vis dar labiausiai diskutuojamų temų – koks yra vidutinis varpos dydis? Klausimas, kuris ilgą laiką buvo tabu, šiandien tampa ne tik smalsumo objektu, bet ir svarbiu visuomenės sveikatos bei psichologinės savivertės klausimu. Šioje temoje nuolatos pasisako ir mokslininkai, kurie atlieka matavimus ir pateikia jų rezultatus.

Ar galima vienu metu tikėti Dievu ir mylėti tos pačios lyties žmogų? Ar galima būti translyčiu ir jaustis priimtam bažnyčioje? Šie klausimai, atrodytų, amžini – jie vis dar skaldo pasaulio religines bendruomenes. LGBTQ+ žmonių santykis su tikėjimu – viena jautriausių ir sudėtingiausių temų, kurioje persipina asmeninė tapatybė, noras priklausyti bendruomenei ir dvasinė laisvė.

Jei jums nuolatos norisi sekso, nieko čia blogo. Bet tai gali turėti ir neigiamų pasekmių jūsų organizmui. Naujausias tyrimas rodo, kad nuolatos sekso poreikį jaučiantys vyrai turi padidėjusį hormono oksitocino kiekį.

Nors homoseksualumas dažniausiai siejamas su žmonių seksualine orientacija, gamtoje šis reiškinys taip pat plačiai paplitęs. Homoseksualus elgesys stebimas įvairiose gyvūnų rūšyse – nuo paukščių iki primatų. O kaip yra su vabzdžiais? Ar mažieji nariuotakojai taip pat demonstruoja homoseksualų elgesį, ir jei taip – kodėl?