seksualinis švietimas

GayLine.LT redakcija rašo apie skirtingas seksualines orientacijas ir lytines tapatybes. Jau kalbėjome apie aseksualumą ir panseksualumas, translytiškumą, biseksualumą, abroseksualumą, soloseksualumą. Šį kartą rašome apie frayseksualumą.

Nors seksualinė sveikata dažnai aptariama per reprodukcijos ar sutrikimų prizmę, vis daugiau mokslininkų ir praktikų šiandien kalba apie būtinybę keisti požiūrį. Malonumas turi tapti ne papildoma tema ir sulaukti vis daugiau sveikatos specialistų dėmesio. Juk būtent nuo pasitenkinimo priklauso ir mūsų bendra savijauta, santykiai su aplinkiniais.

Viešojoje erdvėje vis dar dažnai girdime argumentą: „Mano vaikas per mažas, jam nereikia žinoti apie skirtingas seksualines orientacijas ar lytines tapatybes.“ Tėvai tvirtina norintys „apsaugoti vaikystę“, atidėti sudėtingas temas vėlesniam laikui arba mano, kad vaikai tiesiog „to nesupras“. Tačiau šis požiūris remiasi klaidinga prielaida, jog kalbėjimas apie LGBTQ+ egzistavimą yra sudėtinga tema, netinkama ar žalinga. Iš tiesų – priešingai: elementari informacija apie žmonių įvairovę yra būtina tiek vaikų emocinei raidai, tiek saugesnei visuomenei kurti.

Šiuolaikiniame pasaulyje seksualumas dažnai apipinamas mitais, stereotipais ir nuasmeninimu. Jam klijuojamos etiketės, jis mistifikuojamas arba redukuojamas tik iki fizinio potraukio. Ypač LGBTQ+ bendruomenėje, kur seksualinė tapatybė tampa ir politine, ir socialine tema, dažnas susiduria su klausimais: „Kas aš esu? Kodėl jaučiu tai, ką jaučiu? Ar turiu pasirinkti vieną etiketę visam gyvenimui?“.

Jauni žmonės dažnai susiduria su spaudimu ir išvedžiojimais iki kokio amžiaus jie turėtų pradėti užsiimti seksu. Daugybė mitų, socialinės normos ir lūkesčiai gali sukelti vidinį nerimą, paskatinti svarstyti ar tikrai atėjo „laikas“. GayLine.LT atkreipia dėmesį, kad santykiai ir seksualinis gyvenimas yra labai asmeniškas reikalas. Mes aptariame kodėl svarbu klausytis tik savęs.

Lytinis švietimas yra vienas svarbiausių jauno žmogaus ugdymo aspektų, tačiau Lietuvoje jis vis dar lieka nepakankamai aptartas arba visiškai ignoruojamas. Tai gali sukelti rimtas pasekmes jaunų žmonių gyvenimams, ypač kai kalbama apie intymius santykius. Lytinio švietimo trūkumas ne tik apriboja žmonių supratimą apie kūną, seksualumą ir sveiką elgesį, bet taip pat gali tapti prielaida traumoms bei psichologinėms problemoms.

Ilgus metus Lenkiją valdant nacionalistinei dešiniųjų partijai „Teisė ir teisingumas“ kai kuriose srityse šalis buvo grįžusi kone į viduramžius. Pasikeitus valdžiai imtasi radikalių pokyčių – vienas jų, lytinio švietimo pamokų grąžinimas į mokyklas.

Neseniai atlikta apklausa atskleidė, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (59,3 proc.) pritaria, kad lytiškumo ugdymo metu būtų kalbama apie priemones skirtas apsisaugoti nuo lytiškai plintančių ligų ir nėštumo, beveik ketvirtadalis (23,3 proc.) tai vertina neigiamai, mažiau nei penktadalis (17,4 proc.) nuomonės neturi. Šiuo klausimu išryškėjo skirtumai tarp skirtingų kartų.

Neseniai paskelbtos apklausos rezultatai rodo, kad lietuviai norėtų, jog vaikai mokyklose būtų mokomi atidėti lytinius santykius vėlesniam amžiui, siejant juos su meile, ilgalaikiais santykiais ir šeimos kūrimu. Per penkerius metus parama šiai idėjai išaugo.

Marijampolėje besimokantis Aleksas Bartkus mato tris esmines problemas švietimo sistemoje. Viena jų yra lytinis švietimas, kurio metu sąmoningai nutylimos kai kurios temos.

Kiek žinote apie dezinformacijos kampanijas? Ar esate joms paveikūs? Apie tai, kokią įtaką mums daro netikros naujienos ir kaip jas atpažinti lapkričio 23 d. (ketvirtadienį) 12 val. kalbėsis nevyriausybinės organizacijos „Stebėk teises“ atstovė Sandra Getautė ir VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namų” lytiškumo ugdymo lektorė Rūta Pučaitė. Pokalbio trukmė – 1 val., seminaras yra nemokamas.

Ar teko socialiniuose tinkluose sulaukti prašymo atsiųsti savęs nuogo(-s) asmenukę? Arba gauti pasiūlymą pamatyti intymias kito asmens nuotraukas? Seksualinis priekabiavimas internetinėje erdvėje tampa vis dažnesnis ir gali reikštis įvairiomis formomis: intymiais pasiūlymais, seksualinio pobūdžio replikomis ir komentarais. Todėl ypač svarbu ne tik jas atpažinti, bet ir žinoti, ką daryti susidūrus su seksualiniu priekabiavimu internete.

Šią savaitę Seimas nepritarė Petro Gražulio siūlymui uždrausti mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei renginiuose vykdyti nepilnamečių seksualinį švietimą. Seimo narys motyvavo, kad taip skatinama vaikų seksualizacija. Apie šį pasiūlymą kalbėjusi premjerė posėdžio metu žodžių nerinko ir pasakė viską ką apie tai galvoja.

Prie Seimo dėl gyvenimo įgūdžių programoje numatytų temų apie lytiškumą protestavusi moteris su žurnalistais pasidalino „išmintimi“. Ji pareiškė, kad Indijoje įvairių sekso pozų naudojimas, taip pat ir oralinis seksas, lemia vaikų apsigimimus. Taip pat nurodė būdą kaip reikėtų mylėtis, kad vaikai gimtų sveiki.

Seimo narys Petras Gražulis siūlo uždrausti nepilnamečių seksualinį švietimą mokyklose. Tiems, kas draudimo nesilaikytų - parlamentaras nori įvesti baudas nuo 500 iki 3 tūkstančių eurų. Jis teigia, kad jo niekas nemokė kaip „susilaukti vaikų“, todėl ir kitiems tokių pamokų nereikia.

Vilniaus humanistinės mokyklos vadovė Sonata Petraitienė teigia, yra susidūrusi su konkrečiais atvejais, kai vaikas savo tapatybę ima suvokti kitaip, nei jo biologinė lytis. Deja, visuomenės nepakantumas, mokytojų žinių ir specialistų trūkumas Lietuvoje nepadeda savęs ieškantiems vaikams rasti atsakymus bei jaustis saugiai.

Įvairių partijų kandidatai į merus „Žinau ką renku“ platformoje pateikė savo nuomonę apie homoseksualius asmenis bei švietimą mokyklose LGBTQ+ klausimais. Atsakymų analizė rodo, kad ne maža dalis politikų iki šiol mano, jog seksualinė orientacija yra pasirenkama, o lygiateisiškumo siekiai tėra nepriimtinas demonstravimasis.

Jei žiūrite televizorių, tikriausiai jau esate matę šį aktorių. David Pevsner vaidino filmuose „Šiuolaikinė šeima“, „Nusivylusios namų šeimininkės“ ir „Grey's Anatomy“, skelbia PinkNews.Jis taip pat kūrė vaidmenis miuzikluose ir spektakliuose, dirbo sekso paslaugas teikiančiu palydovu, o pastaruoju metu pradėjo kurti video turinį platformoje „OnlyFans“.

Lytinis švietimas Lietuvoje vos rusena. Neretai vyresnė karta lytiškumo ugdymą mokykloje laiko tabu, o nuo to nukenčia moksleiviai. Vis dėlto kuriama gyvenimo įgūdžių mokymo programa teikia vilties, kad situacija pasikeis į gera ir mokiniai pagaliau išbris iš nežinomybės.