Planuojama organizuoti papildomas pamokas, kuriose vaikai būtų mokomi socialinio ir emocinio raštingumo, lytiškumo ir gyvenimo įgūdžių.

Socialinio ir emocinio ugdymo instituto vadovė Daiva Šukytė – viena iš bendrojo ugdymo gyvenimo įgūdžių programos projekto rengėjų. Ji minėjo, kad Lietuvos moksleiviai susiduria su aibe problemų: svaigiųjų medžiagų vartojimu ir priklausomybėmis, patyčiomis ir savižudybėmis ir kitomis bėdomis.

„Mokykla yra nevienalytė, turi bendruomenes su įvairiais lūkesčiais. Nėra lengva suderinti visų šalių interesus ir atrasti aukso vidurį, kad atlieptume kiekvieno vaiko poreikius. Siekiame, kad jis užaugtų stipri asmenybė, pažįstanti save, kad gebėtų kurti ir išlaikyti santykius, priimti sprendimus ir taip toliau“, – ruošiamos programos tikslus apibūdino ji.

D. Šukytė apgailestavo, kad ne visi suaugusieji suvokia, kad vaikus reikėtų mokyti socialinių dalykų bei suteikti lytinio ugdymo pagrindus. „Yra mokyklų, bendruomenių, pedagogų, tėvų, kuriems nereikia jokių įstatymo pataisų, specialių programų, nes iš savęs supranta, kad tai yra svarbu, ir ieško vaikams galimybių duoti kokybišką, pilnavertį ugdymą. Bet yra mokyklų Lietuvoje, kur vyrauja požiūris, kad tai yra tik šeimos reikalas ugdyti vaiką ir ruošti gyvenimui, ypač lytiškumo ugdymo klausimais“, – teigė ji.

Vaiko teisių kontrolierė E. Žiobienė pritarė šiai nuomonei ir nurodė: „Mokykla – žinių gavimo kalvė, kur žmogus turėtų gauti visas žinias, kokių jam reikės. Tai nėra tik matematika, fizika, chemija ar kalbos ir visi kiti mūsų mokomieji dalykai. Tai yra ir pasiruošimas gyvenimui.“

Tyrimas parodė, kad penktadalis 3–6 klasių moksleivių patiria žeminantį elgesį dėl lyties. Trečdalis pažeminimų sklinda iš mokytojų pusės, sakė Sociologė, „Vaikų linijos“ koordinatorė Eglė Tamulionytė. Jos teigimu, kad šeštas vaikas Lietuvoje patiria žeminantį elgesį dėl lyties, o kas 10 – dėl seksualinės orientacijos.

Daugiau TV3.