5 frazės, kurios nėra tolerancija. Tolerancijos dieną minint
Lapkričio 16-ąją minima Tarptautinė tolerancijos diena – gera proga paklausti, ar tai, ką vadiname tolerancija, iš tiesų reiškia pagarbą ir lygias galimybes. Kartais už tariamai gražių žodžių slepiasi visai kas kita: reikalavimas mažumoms būti nematomoms, susitaikyti su siauresnėmis teisėmis arba dėkoti vien už tai, kad jų niekas atvirai nepuola.
UNESCO toleranciją apibrėžia kaip pagarbą, priėmimą ir skirtingų žmonių gyvenimo būdų vertinimą. Dar svarbiau – organizacija aiškiai pabrėžia, kad tolerancija nėra nuolaidžiavimas, malonė ar socialinės neteisybės pateisinimas. Ji turi remtis žmogaus teisėmis ir lygybe.
Štai penkios frazės, kurios dažnai skamba kaip tolerancijos išraiška, nors iš tiesų gali slėpti diskriminaciją.
- „Man jie netrukdo, kol nesiafišuoja“
Iš pirmo žvilgsnio tai skamba kaip neutralus požiūris: žmogus esą neturi nieko prieš homoseksualius ar trans žmones, jeigu šie gyvena savo gyvenimą ir apie save nekalba.
Tačiau ką reiškia „nesiafišuoja“? Ar tai, kad heteroseksuali pora gali laikytis už rankų gatvėje, o tos pačios lyties pora turėtų slėpti savo santykius? Ar kad vieni žmonės gali viešai pasakoti apie savo šeimą, o kiti turi nutylėti, kas jų laukia namuose?
Tolerancija negali reikšti, kad vieni turi teisę būti matomi, o kiti – tik su sąlyga, kad jų niekas nepastebės. Jei žmogaus buvimas viešumoje laikomas provokacija vien dėl jo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, problema yra ne jo matomumas.
- „Tegul gyvena, bet santuoka – tik vyrui ir moteriai“
Ši frazė dažnai pateikiama kaip kompromisas: niekas nedraudžia homoseksualiems žmonėms būti kartu, tačiau jų santykiai neturėtų turėti tokio pat teisinio pripažinimo kaip heteroseksualių porų.
Tačiau teisė mylėti ir teisė kurti šeimą nėra vien asmeninio gyvenimo detalės. Teisinis santykių pripažinimas gali būti susijęs su paveldėjimu, turtiniais klausimais, sprendimais ligos atveju ir kitomis kasdienėmis situacijomis.
Jeigu vienos poros gali kurti šeimą ir naudotis teisinėmis garantijomis, o kitoms sakoma, kad joms turėtų pakakti galimybės tiesiog gyventi kartu, tai nėra lygybė. Tai skirtingų teisių suteikimas skirtingiems žmonėms.
- „Aš nieko prieš LGBT, bet vaikams apie tai nereikia pasakoti“
Ši frazė dažnai pasitelkiama kalbant apie mokyklas, švietimą, knygas ar viešą informaciją. Esą suaugusieji gali gyventi kaip nori, tačiau vaikams apie skirtingas šeimas ar žmonių tapatybes kalbėti nereikėtų.
Tačiau vaikai jau dabar gyvena įvairiose šeimose. Vieni auga su mama ir tėčiu, kiti – su vienu iš tėvų, dar kiti turi dvi mamas ar du tėčius. Nutylėjimas šios tikrovės nepanaikina. Jis tik gali palikti vaikus be žodžių ir žinių, reikalingų suprasti save bei kitus.
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2024 m. paskelbtoje apklausoje 67 proc. LGBTIQ respondentų teigė mokykloje patyrę patyčias, įžeidinėjimus ar grasinimus dėl to, kas jie yra. Saugi aplinka kuriama ne nutylint skirtumus, o mokant gerbti kitus žmones.
- „Aš juos toleruoju, bet nenoriu, kad jie būtų mano šeimoje“
Tolerancija dažnai patikrinama ne viešose kalbose, o tada, kai skirtumai paliečia mūsų pačių aplinką. Lengva sakyti, kad nieko neturime prieš LGBT žmones, kol jie nėra mūsų vaikai, broliai, seserys, draugai ar kolegos. Tačiau kai artimas žmogus prisipažįsta esantis homoseksualus ar translytis, tolerancija turėtų reikšti ne atstūmimą, o norą išklausyti ir išlaikyti ryšį.
Žinoma, kiekvienas žmogus turi teisę į savo įsitikinimus. Tačiau jie neturėtų tapti pagrindu žeminti, atstumti ar atimti iš kito žmogaus orumą. Priimti artimą žmogų nereiškia privalėti su juo dėl visko sutikti. Tai reiškia pripažinti, kad jo vertė nepriklauso nuo to, ar jis atitinka mūsų lūkesčius.
- „Mes esame tolerantiški, bet jiems jau suteikta per daug teisių“
Ši frazė ypač iškalbinga, nes joje tolerancija paverčiama privilegija, kurią dauguma gali bet kada suteikti arba atimti. Tačiau žmogaus teisės nėra prizas už gerą elgesį, visuomenės palankumą ar gebėjimą būti patogiam. Jos priklauso kiekvienam žmogui. Todėl klausimas turėtų būti ne tai, ar mažuma jau gavo „pakankamai“, o tai, ar visi žmonės turi vienodas galimybes naudotis savo teisėmis.
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2023 m. apklausa parodė, kad 37 proc. LGBTIQ respondentų per ankstesnius metus jautėsi diskriminuojami. Lietuvoje net 69 proc. apklaustųjų teigė neskelbiantys savo LGBTIQ tapatybės darbe. Tai rodo, kad net ir ten, kur žmonės deklaruoja toleranciją, daugelis vis dar nesijaučia saugūs būti savimi.
Tolerancija nėra leidimas būti kitokiam
Tolerancijos dieną verta prisiminti vieną paprastą dalyką: niekas neturėtų dėkoti už tai, kad jam leidžiama gyventi savo gyvenimą. Tolerancija nėra daugumos malonė mažumai. Tai pagarba žmogaus orumui, laisvei ir teisei būti savimi. Ji negali reikšti, kad vieni žmonės turi slėpti savo santykius, šeimą ar tapatybę, kad kiti jaustųsi patogiau.
Tikra tolerancija prasideda tada, kai nustojame klausti, ar mums patinka kito žmogaus gyvenimas, ir pradedame klausti, ar jis turi tokias pačias teises kaip mes. Nes jeigu žmogus yra priimamas tik tol, kol lieka nematomas, tai nėra tolerancija. Tai – nelygybė, tik pasakyta mandagesniais žodžiais.
- Prisijunkite arba užsiregistruokite jei norite komentuoti
