Birutė Sabatauskaitė apie referendumą dėl šeimos: „Tai visuomenės skaldymas“

Skaitymo laikas
2 minutes
Perskaityta

Birutė Sabatauskaitė apie referendumą dėl šeimos: „Tai visuomenės skaldymas“

Pir, 11/16/2026 - 07:15
Kategorija:
0 komentarų

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė viešai klausia kokio tikslo siekiama siūlymu rengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos. Jos vertinimu, visuomenei siūloma balsuoti dėl klausimo, kurio galimos teisinės ir socialinės pasekmės nėra pakankamai aiškiai pristatomos. Be to, toks balsavimas galėtų dar labiau supriešinti žmones ir sudaryti prielaidas siaurinti žmogaus teisių apsaugą.

LRT laidoje „Savaitė“ B. Sabatauskaitė kalbėjo apie valdančiojoje koalicijoje keliamą iniciatyvą surengti patariamąjį referendumą. Jo metu piliečių būtų klausiama, ar jie pritaria, kad Konstitucijoje būtų tiesiogiai įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės.

Kontrolierė atkreipė dėmesį, kad referendumo tikslai nėra aiškiai įvardyti. Ji taip pat kėlė klausimą, ar siūloma formuluotė neprieštarautų jau suformuotam Konstitucinio Teismo požiūriui į šeimą ir žmogaus teisių apsaugą.

Neaišku, kokio rezultato siekiama

B. Sabatauskaitė priminė, kad Konstitucija jau dabar šeimai skiria ypatingą dėmesį, o Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pripažinęs santuokos reikšmę šeimos santykiams. Tačiau tai nereiškia, kad šeimos samprata gali būti apribota vien santuoka. Kalbėdama apie siūlomą referendumą, kontrolierė pabrėžė, kad prieš klausiant visuomenės nuomonės būtina paaiškinti, kokio konkretaus tikslo siekiama.

„Ir, teikiant tokį referendumą, lyg mes suponuojame, kad dabar žaisime demokratiją ir paklausime žmonių nuomonės, bet tuo pačiu tada reikia pasakyti, kokių tikslų yra siekiama tokiu patariamuoju referendumu“, – LRT laidoje sakė ji.

Anot Lygių galimybių kontrolierės, klausimų kelia ir pati siūloma referendumo formuluotė. Ji priminė, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimuose santuoka įvardijama kaip vienas iš šeimos konstitucinio instituto pagrindų, tačiau šeimos teisinė apsauga neapsiriboja vien santuoka.

Šeima nėra kuriama tik santuokos pagrindu

B. Sabatauskaitė taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvos įsipareigojimus pagal Europos Žmogaus teisių konvenciją. Pasak jos, teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apima ne tik santuokos pagrindu sukurtas šeimas, bet ir kitokius artimus, nuolatinius ryšius.

„Europos Žmogaus teisių konvencija ne kartą yra suformavusi tokį principą, kad asmens teisei pagarba, jo privačiam šeimos gyvenimui apima šeimas tiek tas, kurios sukurtos santuokos pagrindu, tiek tas, kurios nesukurtos santuokos pagrindu“, – teigė kontrolierė.

Ji priminė, kad tokie ryšiai gali būti grindžiami partneryste ar nuolatiniais tarpusavio pagarbos santykiais. Šis principas svarbus ir LGBTQ+ žmonėms, kurių šeimos ne visada gali būti kuriamos santuokos pagrindu, tačiau jų santykiai taip pat turi teisę į pagarbą ir teisinę apsaugą.

Lygių galimybių kontrolierė pabrėžė, kad tradicinės šeimos gynimu negalima pateisinti tos pačios lyties porų teisinio pripažinimo ir apsaugos nebuvimo.

Įspėja dėl galimo žmogaus teisių siaurinimo

Kontrolierės vertinimu, nors referendumas būtų patariamasis, jo rezultatai galėtų tapti pagrindu vėlesniems politiniams ir teisiniams sprendimams. Ji svarstė, kad, visuomenei pritarus siūlomai formuluotei ir Seimui vėliau atitinkamai pakeitus teisės aktus, galėtų būti susiaurinta žmogaus teisių apsauga. B, Sabatauskaitė įspėjo, kad pasekmės galėtų apimti ne tik šeimos teisę, bet ir platesnį žmogaus teisių apsaugos lauką.

„Tai, aišku, aš čia taip piešiu gal tamsesnį scenarijų negu reikėtų, bet reikėtų apgalvoti teisines ir socialines pasekmes tokio siūlomo patariamo referendumo“, – sakė ji.

Taigi pagrindinis jos klausimas – ne vien tai, kaip žmonės balsuotų, bet ir tai, kas galėtų būti daroma remiantis jų atsakymais.

Vaikų teisės – ne argumentas skirstyti šeimas

Pokalbyje B. Sabatauskaitė taip pat pasisakė apie argumentus, kad vaikui būtina turėti tėvą ir motiną. Ji pabrėžė, kad vaikų teisės yra svarbios, tačiau diskusijoje būtina kalbėti apie realias vaikų gyvenimo sąlygas, jų saugumą ir galimybę jaustis visuomenės dalimi.

„Tai man atrodo, kad mes turėtume vietoj to, kad esame kažkokia lyg moralės tokia nematoma policija visuomenei, sukurti kaip tik tokią saugią erdvę skirtingose šeimose augantiems vaikams jaustis pilnavertės visuomenės nariais ir jaustis saugiais toje visuomenėje“, – teigė ji.

Kontrolierė atkreipė dėmesį ir į vaikų išlaikymo problemą: jos pateiktais duomenimis, dešimtys tūkstančių žmonių nemoka vaikams priklausančio išlaikymo, todėl finansinė atsakomybė dažnai tenka vienam iš tėvų, o valstybė bando išieškoti susidariusias skolas.

Referendumas gali dar labiau supriešinti visuomenę

Vieną didžiausių siūlomo referendumo pavojų B. Sabatauskaitė įžvelgia jo galimame poveikyje visuomenės santarvei. Pasak jos, šeimos sampratos klausimas yra jautrus, todėl balsavimas, kuriame žmonės turėtų pasisakyti už vieną ar kitą šeimos modelį, gali dar labiau padidinti susiskaldymą.

„Tai yra tam tikra prasme visuomenės poliarizacijos didinimas ir skaldymas“, – savo poziciją apibendrino kontrolierė. Ji taip pat klausė, kodėl šiuo metu reikėtų imtis iniciatyvos, galinčios dar labiau supriešinti žmones, užuot ieškojus būdų visuomenės poliarizacijai mažinti.