Adelina vienuolika metų gyveno uždaryta šeimos namuose. Iš jų ištrūkusi moteris išvyko į Vieną, kur galėjo pradėti ieškoti saugesnio gyvenimo ir savo balso. Tai jautri istorija apie šeimos santykius, atskirtį ir teisę būti savimi.

Dokumentinį filmą režisavo Rati Tsiteladze. Jis taip pat atsakingas už filmavimą ir montažą, o prodiuserė – Olga Slusareva. 2026 metais sukurtos 75 minučių trukmės juostos gamybos šalys – Gruzija, Austrija, JAV ir Danija.

Filme skamba gruzinų, vokiečių ir anglų kalbos. Lietuvos žiūrovams parengti lietuviški ir angliški subtitrai; lietuvišką vertimą atliko Aušra Kundrotaitė. Tai svarbi detalė: sudėtinga istorija tampa prieinama ir tiems, kurie nesijaučia patogiai žiūrėdami filmus anglų kalba.

Istorija, kurios nenorima rodyti

„Nepatogaus kino“ organizatoriai teigia, kad Adelinos istorijos negalima rodyti jos gimtojoje Gruzijoje dėl LGBTQ+ turinį ribojančios aplinkos. Šis teiginys pateikiamas kaip festivalio informacija apie filmo rodymo galimybes, o ne kaip mūsų patikrintas individualus valstybės institucijos sprendimas uždrausti būtent šią juostą.

Pasakojimas primena, kad translyčio žmogaus gyvenimas neapsiriboja klausimu, kaip jis save įvardija. Adelinos patirtyje susipina namų ilgesys, santykiai su artimaisiais, baimė ir viltis. Būtent šią vidinę istorijos pusę, anot festivalio kūrėjų, leidžia pamatyti artimas režisieriaus santykis su heroje.

„Ji išdrįsta viešai papasakoti savo istoriją“, – festivalio programoje pabrėžia konkursinės programos kuratorė Eva Sinicaitė. Jos vertinimu, Adelinos balsas gali būti svarbus ir tiems, kurie jaučiasi atstumti ar nepritampantys.

Kita festivalio kuratorė Judita Ragauskaitė atkreipia dėmesį, kad ilgą laiką slėptis priversta moteris dabar pagaliau gali būti išgirsta. Kuratorė viliasi, kad filmas padės geriau suprasti translyčių žmonių patirtis ir sumažins vienišumo jausmą tiems, kurie susiduria su panašiais išgyvenimais.

Filmas, pastebėtas užsienyje

„Daina be namų“ neliko nepastebėta tarptautiniuose kino festivaliuose. „Nepatogaus kino“ duomenimis, juosta pelnė apdovanojimą „DOK.fest München“ festivalyje ir specialų paminėjimą Salonikų tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje. Ji taip pat buvo įtraukta į kitų Europos dokumentinio kino renginių programas.

Apdovanojimai negarantuoja, kad kiekvienam žiūrovui filmas patiks. Jie rodo, kad kūrinys sulaukė tarptautinių kino profesionalų dėmesio. Adelinos istorijos stiprybė, sprendžiant iš festivalio pristatymo, slypi ne skandalingose detalėse, o galimybėje išgirsti pačią moterį.

Dar galima pamatyti
Vilniuje filmas buvo rodomas spalio 9 dieną „Skalvijos“ kino centre ir spalio 15-ąją „Forum Cinemas Vingis“. Pirmąjį seansą pristatė queer menininkas ir aktyvistas Fricas, vienas asociacijos „Trans Autonomija“ įkūrėjų.

Filmą iki šiol galima pamatyti internete sumokėjus simbolinį penkių eurų mokestį. Tai galima padaryti ČIA.

„Daina be namų“ primena, kad laisvė gyventi savarankiškai ne visiems prasideda sulaukus pilnametystės. Kai kuriems žmonėms pirmiausia tenka iškovoti pačią galimybę išeiti pro namų duris.