Pagal projektą, du asmenys – nepriklausomai nuo lyties – galėtų pasirašyti sutartį notaro biure. Ši sutartis apimtų tam tikras praktines gyvenimo sritis: būsto klausimus, tarpusavio išlaikymą, teisę gauti informaciją apie partnerio sveikatą, galimybę rūpintis juo, naudotis slaugos ar priežiūros atostogomis, dalyvauti sveikatos draudimo sistemoje bei taikyti kai kurias mokesčių lengvatas.

Tačiau įstatymo projektas aiškiai nenumato nei santuokos, nei civilinės partnerystės įteisinimo tos pačios lyties poroms. Tai reiškia, kad siūlomas sprendimas yra ribotas ir nesuteikia pilno teisinio statuso, kuris egzistuoja santuokos ar partnerystės atveju.

Premjeras Donaldas Tuskas, pradėjęs eiti pareigas 2023 metais, buvo pažadėjęs peržiūrėti ir keisti ankstesnių konservatyvių vyriausybių politiką. Vis dėlto, kaip pažymi Reuters, siūlomas įstatymas atspindi tik kompromisą. D. Tuskui tenka laviruoti tarp skirtingų pozicijų valdančiojoje koalicijoje, taip pat žinant, kad naujasis prezidentas Karolis Nawrockis gali vetuoti priimtą įstatymą.

Lygybės ministrė Katarzyna Kotula pripažino, kad projektas sąmoningai parengtas labai ribotas. Po ministrų kabineto posėdžio ji teigė, jog vyriausybė teikia parlamentui tokį pasiūlymą, kuris, jos manymu, turi realias galimybes sulaukti daugumos palaikymo tiek žemesniuose, tiek aukštesniuose parlamento rūmuose.

LGBTI+ organizacijų reakcija į pasiūlytą įstatymą buvo nevienareikšmė. Dalis aktyvistų jį vertina kaip neatitinkantį ilgalaikių siekių, tačiau kartu pripažįsta politinę realybę. Lenkijos organizacija „Campaign Against Homophobia“ pabrėžė, kad tai nėra pergalė. Organizacijos teigimu, po dvejų Donaldo Tusko vyriausybės darbo metų pagaliau atsirado bendras pasiūlymas, tačiau jis neatitinka to, dėl ko bendruomenė kovojo daugelį metų. Jų vertinimu, tai tik minimali apsaugos forma, kuri vis dėlto gali būti vienintelė realiai įgyvendinama dabartinėmis politinėmis sąlygomis.