Besikuriantis Kairiųjų aljansas: pasisakome už partnerystės instituto įteisinimą nedelsiant

Skaitymo laikas
3 minutes
Perskaityta

Besikuriantis Kairiųjų aljansas: pasisakome už partnerystės instituto įteisinimą nedelsiant

Ket, 02/03/2022 - 20:15
Kategorija:
0 komentarų

Lietuvoje buriasi naujas politinis judėjimas - Kairiųjų aljansas. Ką jis žada LGBTQ+ bendruomenei?, kokiomis vertybėmis jo nariai vadovaujasi? - aiškinosi GayLine.LT. Pakalbinome ir kelis šio politinio judėjimo iniciatorius.

Kol kitos kairiosiomis save vadinančios partijos viena kalba, o kitą daro - šis judėjimas aiškiai ir nedviprasmiškai savo manifeste sako, kad partnerystė turi būti įteisinta neatidėliojant: „Visos visuomenės grupės ir individai yra lygūs ir jiems turi būti užtikrinta saviraiškos laisvė. Mes pasisakome už partnerystės instituto įteisinimą nedelsiant”.

Dar daugiau, aljanso iniciatoriai bene pirmieji Lietuvoje atvirai kalba apie deramą paramą LGBTQ+ bendruomenės kultūrai. Tokie politiniai reikalavimai jau senokai aptarinėjami Europos Sąjungos vakaruose, tačiau mūsų regione - neretai buvo tabu.

„Tautinė, seksualinių mažumų, profesinių sąjungų, kitų kultūrinių bendruomenių unikali atributika, dainos ir ritualai, jei jie nepuoselėja smurtinio charakterio, turi būti gerbiami ir remiami“, - rašoma manifeste. - „Jautri ir empatiška kultūros politika reikštų imlumą kitoms kalboms, dialektams, įvairiems gyvenimo būdams, jautrumą seksualinei skirtybei, amžiui, negalei, tautinei įvairovei. Jautrios kalbos ir jautrių santykių skatinimas, be kita ko, prisidėtų mažinant susvetimėjimą darbe ir bendruomenėse“.

GayLine.LT redakcija susisiekė su keliais šios politinės organizacijos iniciatoriais - Jolanta Bielskiene ir Mindaugu Kluoniu, bei paprašė plačiau pakomentuoti Kairiojo aljanso siekius.

- Ką Jūsų asmenine nuomone, Kairiųjų Aljansas siūlo LGBTQ+ bendruomenei?

Mindaugas: Pirmiausia ir svarbiausia, ką galėtų pasiūlyti Kairiųjų aljansas, lyginant su kitomis politinėmis jėgomis – kompleksiškesnį požiūrį į LGBT žmonių problemas. Didžiausia problema LGBT žmonėms atsiskleisti ir gyventi pilnavertį gyvenimą yra susijusi su skurdo, karjeros galimybių ribojimo rizika. Kairiųjų aljansas pasisakydamas už stiprią socialinę apsaugą nuo nedarbo, prieinamą būstą, apsaugos nuo diskriminacijos ir lygių galimybių pažeidimų darbe stiprinimą sumažintu visų, tame tarpe ir LGBT žmonių, skurdo riziką, didintų jų finansinį nepriklausomumą ir savarankiškumą, kurie įgalina žmones lengviau rinktis savo gyvenimo kelią. Kairiajam Aljansui, priešingai nei Laisvės partijai nepriimtinas žmonių skirstymas į kastas pagal turtą, pagal užsiėmimą.

Jolanta: Progresyviai kairei yra svarbu, ar viena ar kita visuomenės grupė ar individas yra pažeidžiami, ar jos/jie yra marginalizuojami, ar patys siekia apriboti kitus. Tai taikoma tiek ekonominėms, tiek ir socialinėms ar žmogaus teises įvertinančioms sąlygoms. Vadovaujamės principu, kad visos pilietės ar piliečiai, neskatinantys neapykantos kitų atžvilgiu, neraginantys diskriminuoti privalo būti apginti, niekas negali būti segreguojamas.

Man nepriimtina liberali pozicija, kad laisves užtikrinti gali tik privati nuosavybė. Individo laisvė, orumas ir kūrybingumas yra per daug svarbu, kad būtų priskirta tik finansus ir gamybos priemones (o per tai ir galią) turintiems. Individo laisves užtikrina kolektyvas, o ne atvirkščiai. Tik kolektyviai palaikydami vieni kitus ir gindami vieni kitų laisves ir teises galime pasiekti atsipalaidavusios ir kūrybingos visuomenės.

- Koks Jūsų požiūris į LGBTQ+ partnerystę, šeimas?

Jolanta: Šeima yra svarbi daugumai žmonių, todėl teisė turėti šeimą turi būti užtikrinta kiekvienam. LGBTQ+ grupė jaučia ribojimą turėti šeimą. Iš vienokių ar kitokių moralinių stovyklų yra siūlomi variantai, kaip tie žmonės turi gyventi asmeninius gyvenimus, kad didesnės grupės jaustųsi patogiai.

Jeigu LGBTQ+ situacija būtų sprendžiama per lygybės prieš įstatymą prizmę, tokių schizmų ir tapatybinių karų Lietuvoje neturėtumėm. Ir nors leistinos santuokos formos (santuokai nebūnant žmogaus teise) gali būti apsprendžiamos demokratiniu procesu, teisinė partnerystė turėjo būti seniai užtikrinta visiems.

Mindaugas: Partnerystė yra vakarykštė diena. Turime kalbėti ne apie partnerystę, o santuoką ir lygiavertį LGBT žmonių traktavimą, atsisakyti kenksmingo diskurso, kad tos pačios lyties santuoka „prieštarauja Konstitucijai“. Žeminimasis prieš homofobiškus politikus, kuris paverčia dabar siūlomas tos pačios lyties žmonių partnerystes parodija, neapima labai svarbių vaikų auginimo klausimų yra nepriimtinas.

- Kokią išeitį Jūs siūlote? Kaip pasiekti esminių pokyčių?

Jolanta: Manau, Lietuvoje priešinimasis progresyviems įstatymams ateina ir iš supratimo, kad darbininkai ir LGBTQ+ grupės yra kažkokiose priešiškose stovyklose. Tačiau tai yra visiška nesąmonė. Priešinimasis yra ne tapatybinis, o klasinis. Ir jeigu LGBTQ+ žmonės veikia profesinėse sąjungose ir kartu priešinasi išnaudojimui, abipusis supratingumas auga. Jeigu būtų daugiau vienijimosi prieš išnaudojimą, žmonės mažiau pasiduotų propagandiniams melams apie partnerystę ar Stambulo konvenciją.

Mindaugas: Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatos apie „kitokių šeimų“ daromą žalą nepilnamečiams panaikinimas nedelsiant, neišsisukinėjant ir nepasakojant apie kontraversijas turėtų būti vienas iš prioritetų.

Pusinės priemonės, kai nuolat daromi menki pakeitimai susiję su translyčių žmonių teisių užtikrinimu imituojant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo vykdymą turėtų likti praeityje. Įstatymo projektas reglamentuojantis lyties keitimą jau seniai guli Teisingumo ministerijos stalčiuose, tačiau vis nerandama progų jį pateikti, žiūrima ką pasakys Vyskupų konferencija. Kairiųjų aljansas gali perkirsti šį Gordijaus mazgą.

Įžūlus kibimas prie žmonių, neapykantos kalba dėl seksualinės orientacijos, lyties tapatybės turi atsidurti ne tik Baudžiamajame, bet ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Taip pat labai rimtai turėtų būti žiūrima į išsikerojusias homofobines nuostatas mokyklose, patyčias dėl seksualinės orientacijos. Šios patyčios turi būti pripažintos kaip specifinė problema, skiriant resursų jai spręsti per ugdymą, per pripažinimą, kad homofobinė kalba mokyklose yra nepriimtina, nesuderinama su etišku elgesiu.

Ačiū už pokalbį.

Daugiau informacijos apie judėjimą galima rasti Čia.