Europos Komisija

Turkijos valdžia tvirtina ginanti šeimos vertybes, bet Europos Sąjunga mato visai ką kita – puolimą prieš LGBTQ+ žmones ir nepriklausomą žiniasklaidą. ES plėtros komisarė Marta Kos spalio 9-ąją perspėjo, kad pastarieji Ankaros sprendimai šalį tik dar labiau tolina nuo narystės Bendrijoje. Griežtas pareiškimas nuskambėjo po reidų prieš LGBTQ+ organizacijas ir sprendimo blokuoti naujienų portalą.

Ursulos von der Leyen 2026 m. pranešime apie Sąjungos padėtį žmogaus teisių tema atsiskleidžia kaip platesnės Europos Sąjungos politikos dalis – ji persipina su socialinėmis teisėmis, lyčių lygybe, vaikų apsauga, demokratija, teisine valstybe, migracija ir technologijų raida. Kalboje žmogaus teisės nėra pristatomos kaip atskiras klausimas. Jos įtraukiamos į diskusiją apie tai, kokia Europa turėtų būti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje ir kaip užtikrinti, kad ekonominė, technologinė bei geopolitinė transformacija nepaneigtų pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių.

Lietuvoje kilus iniciatyvai rengti patariamąjį referendumą dėl šeimos sampratos įtvirtinimo Konstitucijoje, žmogaus teisių organizacijos balandį kreipėsi į Europos Komisiją, ragindamos įvertinti galimas grėsmes žmogaus teisėms ir ES teisės principams. Seime tuo metu buvo pradėtas svarstyti grupės parlamentarų siūlymas, kuriuo norėta atsiklausti gyventojų, ar jie pritartų, kad Konstitucijoje būtų tiesiogiai įtvirtinta, jog šeimos teisiniai santykiai kyla tik iš vyro ir moters santuokos, motinystės ir tėvystės. Iniciatyvą buvo pasirašę 63 Seimo nariai.

Europos Komisija paskelbė, kad nesieks visoje Europos Sąjungoje įvesti privalomo draudimo vadinamajai LGBTQ+ „atvertimo terapijai“, kuria traumuojant žmones bandoma pakeisti jų seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę. Draudimo reikalavo daugiau nei milijonas ES pileičių. Tiesa, Europos Komisija ragins valstybes nares savarankiškai uždrausti šias praktikas nacionaliniu lygmeniu. Toks sprendimas sulaukė kritikos iš žmogaus teisių organizacijų ir LGBTQ+ aktyvistų, kurie tikėjosi bendro europinio draudimo.

Sekmadienį, minint Tarptautinę dieną prieš homofobiją, transfobiją ir bifobiją, eilė tarptautinių organizacijų išreiškė paramą LGBTQ+ bendruomenei. Pastebima, kad pastaraisiais metais vykdoma kryptinga, koordinuota kampanija prieš žmogaus teisių aktyvistus ir organizacijas bei taip stengiamasi susilpninti demokratiją.

Lietuvoje svarstoma iniciatyva surengti referendumą dėl šeimos sampratos keitimo Konstitucijoje sulaukė dėmesio ir Briuselyje. Europos Parlamento LGBTIQ+ tarpparlamentinė grupė oficialiu laišku kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursula von der Leyen bei lygybės komisarei Hadja Lahbib, ragindama skubiai įvertinti situaciją Lietuvoje.

Grupė žmogaus teisių srityje dirbančių Lietuvos organizacijų oficialiai kreipėsi į Europos Komisijos prezidentę Ursula von der Leyen ir už lygybę atsakingą komisarę Hadja Lahbib, ragindamos Europos Komisija imtis skubių veiksmų dėl Lietuvoje svarstomos iniciatyvos surengti referendumą dėl Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo, kuriuo būtų koreguojama šeimos sąvoka.

Europos Parlamente trečiadienį vyko svarbi diskusija apie Europos piliečių iniciatyvą, kuria siekiama uždrausti vadinamąją konversijos (atvertimo) terapiją visoje Europos Sąjungoje. Jomis siekiama „pakeisti“ LGBTQ+ žmonių seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę.

Europos Komisija ketvirtadienį paskelbė pasiekusi sutarimą dėl svarbaus sprendimo, kuris apsaugos visas ES moteris, norinčias nutraukti nėštumą. Spendimas priimtas reaguojant į piliečių iniciatyvos „Mano balsas, mano pasirinkimas“ pradėtą kampaniją, kurios metu visose 27 ES valstybėse narėse surinkta 1 124 513 parašų, prašančių pagerinti prieigą prie saugių abortų Europoje.

Europos Komisija pristatė atnaujintą LGBTIQ+ lygybės strategiją 2026–2030 metams, kuria siekiama, kad visoje Europos Sąjungoje kiekvienas žmogus galėtų gyventi laisvai – be baimės dėl diskriminacijos ar smurto dėl savo tapatybės. Tai tęstinis dokumentas, kuris atnaujina pirmąją ES LGBTIQ+ strategiją, priimtą 2020 m., ir numato konkrečius veiksmus tikslams pasiekti.

Trečiadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen video žinute kreipėsi į Vengrijos valdžią ir paragino leisti vykti LGBTQ+ eitynėms. Ji dar kartą išreiškė paramą visiems queer žmonėms.

Europos Parlamento narys Dainius Žalimas sako, kad LGBTQ+ viešų renginių draudimas Vengrijoje yra ne paprastas žmogaus teisių pažeidimas, o „iššūkis visai Europos Sąjungai ir jos pamatinėms vertybėms“.

60 Europos Parlamento narių reikalauja, kad Europos Komisija būtų aktyvi Vengrijos valdžios uždrausto Budapešto „Pride“ eitynių dalyvė. Šis laiškas tapo dar vienu raginimu imtis aktyvių veiksmų priešinantis žmogaus teisių pažeidimams šioje šalyje.

Net dvidešimt šalių pasirašė viešą pareiškimą, kuriame reiškia susirūpinimą dėl Vengrijos valdančiųjų priimto LGBTQ+ viešų renginių draudimo. Šalys ragina Europos Komisiją imtis teisinių veiksmų.

Vakar paskelbta, kad Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen biuras rekomendavo komisarams nevykti į Budapeštą birželio 28 d. kur, nepaisant draudimo, vyks LGBTQ+ eitynės. GayLine.LT redakcija pateikia argumentus kaip galėjo gimti toks sprendimas.

Trys Europos Sąjungos pagrindinės institucijos – Europos Parlamentas, Europos Komisija ir Taryba – minint tarptautinę kovos su homofobija, bifobija ir transfobija dieną reiškia paramą LGBTQ+ žmonėms. Šalia Europos Komisijos pastato Briuselyje iškelta pasididžiavimo vėliava.

Šią savaitę Strasbūre vykusios plenarinės sesijos metu buvo diskutuojama dėl prieš LGBTQ+ asmenis nukreiptus, naujai parengtus, teisės aktus kai kuriose Europos Sąjungos šalyse. Diskusiją atidariusi už lygybę atsakinga komisarė Helena Dalli teigė, kad LGBTQ+ žmonių padėtis vis dar nėra gera, o Taryba blokuoja svarbius sprendimus.

Tiek Lietuvoje, tiek didžiojoje dalyje Europos Sąjungos šalių nėra uždrausta žmones žalojanti, nieko bendro su mokslu neturinti atvertimo terapija. Ja siekiama pakeisti asmens seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę ar lytinę raišką, kad ji atitiktų „normas“. Į koaliciją susibūrusios organizacijos renka parašu po peticija, kurios tikslas padėti tašką tokioms praktikos.

Įtakingas Slovėnijos politikas, buvęs vidaus reikalų ministras, socialiniame tinkle paklausė ar homoseksualumo neslepiantis Prancūzijos kandidatas į Europos Komisijos narius bus priskirtas vyrų ar moterų kvotai. Kaip žinia, Komisijos vadovė Ursula von der Leyen siekia Komisijoje užtikrinti moterų ir vyrų balansą.

Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas pasirašė ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstatymo pataisas, kurias inicijavo prorusiška partija „Vazrazhdane“. Jomis uždraudžiama mokiniams pateikti bet kokią informaciją apie LGBTQ+ žmones, informuoti apie jų egzistavimą.