Krokuvos žudynes surengęs vyras ir LGBTQ+ bendruomenė: ką iš tiesų žinome apie Michałą Oksińskį?

Skaitymo laikas
3 minutes
Perskaityta

Krokuvos žudynes surengęs vyras ir LGBTQ+ bendruomenė: ką iš tiesų žinome apie Michałą Oksińskį?

Pir, 11/16/2026 - 12:15
Kategorija:
0 komentarų

Po kruvino išpuolio Krokuvoje internete pradėjo plisti prieštaringi teiginiai apie žudynes surengusio Michało Oksińskio politines pažiūras ir galimus ryšius su LGBTQ+ bendruomene. Vieni jį bandė vaizduoti kaip kraštutinių dešiniųjų pažiūrų žmogų, kiti – kaip radikalų kairiųjų aktyvistą. Tačiau dalis šių teiginių paremti suklastotomis arba klaidingai priskirtomis nuotraukomis. Aišku yra viena - tarp žudiko aukų buvo jo 21 metų sesuo Magdalena – queer menininkė.

2026 m. lapkričio 7 dieną Krokuvos senamiestyje įvyko viena kruviniausių pastarųjų dešimtmečių masinių žudynių Lenkijoje. 24 metų Michałas Oksińskis, kaip įtariama, atvažiavo į pagrindinę miesto aikštę ir pradėjo šaudyti į žmones.

Žuvo šeši žmonės, dar 15 buvo sužeisti. Policijos pareigūnai užpuoliką sužeidė per susišaudymą. Lapkričio 9 dieną jis mirė ligoninėje. Tačiau tyrėjams pradėjus aiškintis nusikaltimo aplinkybes paaiškėjo ir daugiau šiurpių detalių. Pareigūnai M. Oksińskio šeimos namuose rado jo tėvų ir sesers kūnus. Tyrėjų manymu, juos vyras nužudė dar prieš išvykdamas į Krokuvą.

Sesuo buvo queer menininkė

Magdalena Oksińska, 21 metų mergina studijavo Krokuvos dailės akademijoje. Ji buvo menininkė, kūrė tapybos darbus, fotografavo, rašė poeziją ir tekstus. Architektas Pavko Krajka socialiniuose tinkluose ją apibūdino kaip queer žmogų ir talentingą kūrėją.

„Magdalena Oksińska, 21 metų queer žmogus, buvo nepaprastai talentinga tapytoja, fotografė, poetė ir rašytoja“, – rašė jis. Jis taip pat pabrėžė, kad jos mirtis yra didžiulė netektis Krokuvos, Lenkijos, Europos ir queer kultūrai.

Krokuvos dailės akademija patvirtino, kad Magdalena buvo trečio kurso studentė. Akademija paskelbė gedulo pareiškimą, kuriame teigė, kad tragedija skaudžiai sukrėtė jos bendruomenę.

Internete pasirodė nuotraukų su vaivorykštės vėliava

Po žudynių socialiniuose tinkluose pradėtos platinti nuotraukos ir tariamos M. Oksińskio paskyrų ekrano kopijos. Jomis mėginta įrodyti, kad užpuolikas turėjo kraštutinių kairiųjų pažiūrų, dalyvavo antifašistiniuose judėjimuose arba palaikė LGBTQ+ bendruomenę.

Viename iš senų, neryškių vaizdų matomas dujokaukę dėvintis žmogus su vaivorykštės vėliava. Tačiau vien šis vaizdas neįrodo, kad jame tikrai yra M. Oksińskis. Be to, neįmanoma patikimai nustatyti, ar vėliava buvo keliama palaikant LGBTQ+ žmones, ar veiksmas turėjo priešingą prasmę.

Airijos leidinio „The Journal“ faktų tikrintojai išanalizavo internete platinamą nuotraukų koliažą. Jie nustatė, kad dalis jame pateiktų vaizdų yra senesni nei penkerių metų, o kai kurie buvo pakeisti dirbtiniu intelektu. Viename iš jų buvo matomas vaivorykštės vėliavą laikantis žmogus, tačiau nebuvo įmanoma patvirtinti nei jo tapatybės, nei nuotraukos konteksto. Todėl šios nuotraukos negali būti laikomos patikimomis.

Paneigtas teiginys apie LGBTQ+ eitynes

Lenkijos faktų tikrinimo organizacija „Demagog“ lapkričio 13 dieną paneigė socialiniuose tinkluose išplitusį teiginį, kad M. Oksińskis prieš penkerius metus dalyvavo Lygybės eitynėse. Internete buvo platinamas 2021 metų vaizdo įrašas iš eitynių, kuriame matomas kaukėtas vyras. Kai kurie vartotojai tvirtino, kad tai Krokuvos užpuolikas.

Tačiau vaizdo įrašo autorius Mikołajus „Jaok“ Januszas šią versiją paneigė. „Ne, tai ne jis. Vienintelis panašumas – ilgesni plaukai“, – parašė jis. Taigi teiginys, kad žudikas dalyvavo LGBTQ+ eitynėse, nėra pagrįstas patikimais įrodymais.

Ką žinome apie jo pažiūras?

Pirmosiomis dienomis po išpuolio Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcin Kierwińskis teigė, kad Oksińskis turėjo radikalių, ultranacionalistinių pažiūrų ir galėjo domėtis kraštutinių dešiniųjų ideologijomis. Vėliau tyrimas pateikė papildomos informacijos. Lapkričio 10 dieną teisingumo ministras Waldemaras Żurekas pranešė, kad tyrėjai M. Oksińskio kompiuteryje aptiko lankymosi interneto svetainėse, susijusiose su Norvegijos teroristu Andersu Breiviku, pėdsakų.

A. Breivikas 2011 metais Norvegijoje nužudė 77 žmones. Jis buvo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų teroristas, savo nusikaltimus siejęs su neapykanta musulmonams ir feminizmui. Tyrėjai taip pat aptiko vadinamąją Gadsdeno vėliavą su užrašu „Don't Tread on Me“. Šis istorinis JAV simbolis naudojamas įvairių politinių judėjimų, tarp jų ir dalies amerikiečių dešiniųjų grupių.

Vis dėlto Lenkijos prokurorai ragino neskubėti daryti galutinių išvadų apie žudynių motyvus. Lapkričio 9 dieną jie pabrėžė, kad tuo metu dar neturėjo pakankamai įrodymų, leidžiančių kategoriškai susieti užpuoliką su konkrečia politine ideologija.

Dirbtinis intelektas ir melagingos istorijos

Vokietijos visuomeninis transliuotojas DW atliko faktų patikrą ir nustatė, kad po išpuolio socialiniuose tinkluose buvo platinamos dirbtiniu intelektu sukurtos arba pakeistos užpuoliko nuotraukos.

Vienas iš plačiai dalytų vaizdų, kuriame esą buvo matomas M. Oksińskis po susišaudymo, buvo dirbtinai sugeneruotas arba pakeistas. DW nurodė, kad vienas vaizdų analizės įrankis jį įvertino kaip 99,5 proc. tikimybės dirbtinio intelekto sukurtą vaizdą.

Taip pat buvo kuriamos tariamos socialinių tinklų paskyros ir įrašai, kuriais bandyta įrodyti, kad užpuolikas iš anksto skelbė apie planuojamą išpuolį arba palaikė konkrečią politinę pusę. Tokios informacijos plitimas pavojingas ne tik todėl, kad klaidina visuomenę. Jis gali būti panaudotas prieš įvairias bendruomenes, kurios tampa politinių kaltinimų taikiniu.