Specialistai pabrėžia, kad problema nėra vien LGBTQ+ bendruomenės. Tačiau tam tikrose grupėse ji turi savitų priežasčių, kurios ilgą laiką buvo ignoruojamos. Vienas svarbiausių faktų – ne visi LGBTQ+ žmonės susiduria su vienodomis rizikomis, todėl ir rekomendacijos skiriasi. Vis dėlto bendras vardiklis išlieka tas pats: apsauga nuo lytiškai plintančių infekcijų naudojama gerokai rečiau, nei rekomenduoja visuomenės sveikatos institucijos.

Vyrų situacija: žinių daugiau, tačiau naudoti vengia

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) pabrėžia, kad analiniai lytiniai santykiai be prezervatyvo reikšmingai didina infekcijų riziką, todėl rekomenduojama naudoti prezervatyvus arba derinti juos su PrEP profilaktika nuo ŽIV.

Vis dėlto moksliniai tyrimai rodo, kad nuoseklus prezervatyvų naudojimas nėra toks dažnas, kaip būtų galima tikėtis. CDC finansuotas tyrimas, kuriame analizuotas vyrų ir moterų elgesys, nustatė, kad nors vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais, prezervatyvus naudojo dažniau nei moterys, didelė jų dalis vis tiek apsaugos nenaudojo kiekvienų analinių lytinių santykių metu.

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad dėl dažnesnio PrEP naudojimo, vyrai turintys lytinių santykių su vyrais atsisako naudoti apsaugos priemones. Infektologai primena, kad nors PrEP ir yra veiksminga priemonė apsaugai nuo ŽIV, vaistas neužkerta kalio užsikrėsti kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis. Medikai pabrėžia, kad būtent nuoseklus naudojimas – kiekvieno lytinio akto metu – yra svarbiausias apsaugos veiksnys.

Dar viena sisteminė analizė parodė, kad žmonės, sužinoję apie savo ŽIV infekciją, tampa atsargesni ir dažniau pradeda naudoti prezervatyvus, tačiau šis pokytis laikui bėgant silpnėja. Tyrimo autoriai daro išvadą, kad vien informacijos apie riziką nepakanka – būtinos nuolatinės prevencinės programos.

Moterų gretose situacija dar prastesnė

Jeigu apie saugų seksą tarp vyrų kalbama gana daug, moterys, turinčios lytinių santykių su moterimis, dažnai apskritai yra mažai apie tai informuotos. CDC gydymo gairėse pabrėžiama, kad barjerinių apsaugos priemonių – vadinamųjų dantų plėvelių (dental dams), prezervatyvų ant sekso žaislų ar pirštinių – naudojimas šioje grupėje yra labai retas. Organizacija pažymi, kad daugelis moterų klaidingai mano negalinčios užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis nuo partnerės.

Tai ypač svarbu todėl, kad įvairios infekcijos – žmogaus papilomos virusas (ŽPV), herpes virusai, sifilis, chlamidiozė, gonorėja ar trichomonozė – gali būti plisti nepriklausomai nuo žmogaus lyties ar seksualinės oriantacijos. CDC taip pat atkreipia dėmesį, kad moterys, turinčios lytinių santykių tiek su moterimis, tiek su vyrais, kai kurių lytiškai plintančių infekcijų rodikliais praktiškai nesiskiria nuo heteroseksualių moterų.

Kodėl apsauga naudojama taip retai?

Mokslininkai nurodo kelias priežastis. Pirmiausia, daugelis seksualinio švietimo programų dešimtmečius buvo orientuotos beveik vien į nėštumo prevenciją. Todėl lesbietės ar biseksualios moterys dažnai negauna aiškios informacijos apie joms skirtas apsaugos priemones.

Tuo metu homoseksualūs vyrai susiduria su kitu reiškiniu. Jau minėta, kad pastaraisiais metais itin išplito PrEP – vaistai, kurie labai efektyviai apsaugo nuo ŽIV. Nemaža dalis žmonės, pradėję vartoti PrEP, rečiau naudoja prezervatyvus, nes nelaiko lytiškai plintančių infekcijų labai pavojingomis.

Ekspertai ragina keisti požiūrį

Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad saugus seksas neturėtų būti siejamas vien su ŽIV prevencija. CDC primena, jog tinkamai ir nuosekliai naudojami prezervatyvai išlieka viena veiksmingiausių priemonių mažinti ŽIV ir daugelio kitų lytiškai plintančių infekcijų riziką. Tuo tarpu moterims, turinčioms lytinių santykių su moterimis, rekomenduojama naudoti tam skirtas barjerines apsaugos priemones oralinio sekso metu, prezervatyvus ant bendrų sekso žaislų bei reguliariai tikrintis dėl lytiškai plintančių infekcijų.

Mokslininkai sutaria, kad problema slypi ne vien asmeniniuose pasirinkimuose. Didelę įtaką daro ir tai, jog LGBTQ+ žmonėms pritaikytas seksualinis švietimas daugelyje šalių iki šiol išlieka fragmentiškas arba jo apskritai nėra. Dėl to daugelis žmonių klaidingai įvertina savo riziką, o apsaugos priemonės naudojamos gerokai rečiau, nei rekomenduoja visuomenės sveikatos institucijos.