Apie šį atvejį pranešė nepriklausomas Rusijos naujienų portalas „Mediazona“. Nepilnamečio tapatybė neviešinama siekiant apsaugoti jo privatumą.

Skelbiama, kad tyrimas pradėtas po to, kai kelių mokinių tėvai kreipėsi į policiją. Jie pareiškė nepasitenkinimą vaizdo įrašu, kurį berniukas parodė savo bendraklasiams. Vaizdo medžiagos turinys viešai neskelbiamas, tačiau teigiama, kad joje galėjo būti simbolis, kurį Rusijos valdžia laiko „ekstremistiniu“.

Kadangi administracinė atsakomybė Rusijoje taikoma nuo 16 metų amžiaus, byla buvo perduota Nepilnamečių reikalų komisijai. Ši institucija nusprendė įtraukti berniuką į nepilnamečių pažeidėjų apskaitą.

Dar daugiau nerimo kelia tai, kad pareigūnai esą rekomendavo mokyklai pašalinti vaiką iš ugdymo įstaigos ir perkelti jį į specializuotą mokymo instituciją, kur jam būtų taikoma psichologinė „pagalba“.

Berniuko advokatas sprendimą apskundė. Jis pabrėžė, kad jo ginamasis yra puikus mokinys, neturintis drausmės problemų, o vaizdo įrašą bendraklasiams parodė nesuprasdamas galimų pasekmių.

„Jis nesiekė skleisti jokios propagandos, nes net nežino, ką šis terminas reiškia. Tai buvo tiesiog pokštas“, – žurnalistams sakė advokatas.

Pasak jo, internete laisvai prieinamas turinys šiandien pasiekiamas kiekvienam vaikui, todėl absurdiška manyti, kad nepilnametis, pasidalijęs viešai prieinama medžiaga, sąmoningai vykdė politinę ar ideologinę veiklą.

Šis atvejis yra tiesioginė 2023 metais priimto Rusijos Aukščiausiojo Teismo sprendimo pasekmė. Tuomet vadinamasis neegzistuojantis „tarptautinis LGBTQ+ judėjimas“ buvo paskelbtas ekstremistine organizacija. Nuo to laiko vaivorykštės simbolika, LGBTQ+ vėliavos ir net kai kurie vieši pasisakymai apie seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę gali būti traktuojami kaip ekstremizmo propaganda.

Susijęs straipsnis - Teismas nusprendė - būti gėjumi Rusijoje nelegalu

Žmogaus teisių organizacijos ne kartą perspėjo, kad toks sprendimas sukūrė pavojingą teisinį precedentą. Įstatymai formuluojami taip plačiai, kad jų taikymas tampa beveik neribotas. Dėl to baudžiami ne tik aktyvistai ar organizacijos, bet ir paprasti piliečiai, mokytojai, žurnalistai bei nepilnamečiai.

Pastaraisiais metais Rusijoje fiksuojama vis daugiau bylų dėl tariamos LGBTQ+ propagandos. Baudos ir sankcijos taikomos interneto platformoms, kino teatrams, leidykloms bei pavieniams asmenims. Kai kuriais atvejais pakanka socialiniuose tinkluose pasidalinti vaivorykštės simboliu ar paskelbti neutralų įrašą apie LGBTQ+ žmones.

Žmogaus teisių gynėjai pabrėžia, kad naujausi įvykiai rodo pavojingą tendenciją – valstybės institucijos pradeda persekioti net vaikus. Kritikai teigia, kad tai ne tik riboja saviraiškos laisvę, bet ir kuria atmosferą, kurioje jauni žmonės mokomi bijoti bet kokių diskusijų apie įvairovę, žmogaus teises ar LGBTQ+ bendruomenę.

13-mečio byla jau sulaukė tarptautinio dėmesio ir tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip Rusijoje kovos su LGBTQ+ bendruomene politika vis dažniau persikelia į mokyklas ir paliečia net pačius jauniausius visuomenės narius.