analizuodami realybę matome, kad Lietuvoje aktyviai vyksta ciniška ir įžūli jos homofobizacija, o ne „homoseksualizacija“.

Kodėl? Pirmiausia galime pažiūrėti į Seimo darbą. Bene paskutinis įstatymas, kurio sudėtyje buvo ir pro-LGBT priemonių, priimtas stojant į Europos Sąjungą. Tai – Lygių galimybių įstatymas, kurio tuometinėje redakcijoje uždrausta diskriminacija ir neapykantą kurstanti kalba.

Nuo 2004-ųjų, deja, sėkmingi buvo tik bandymai drausti ir riboti LGBT teises. Seimo daugumos įvairiose kadencijose lengva ranka priiminėjo cenzūros įstatymus (Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo pataisos), bandė apibrėžti šeimą kaip išskirtinai heteroseksualią instituciją (Šeimos stiprinimo įstatymas), siūlė drausti lyties keitimo operacijas ir taip toliau. Kaip tokios realybės kontekste galima teigti, kad Lietuvoje vykdoma „homoseksualizacija“?

Net pažvelgus į teismus, situacija nėra puiki. Vienintelės LGBT žmonių pergalės dažnai būdavo pasiekiamos per šias institucijas, nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų dėl translyčių asmenų (L prieš Lietuvą) iki Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarimų dėl šeimos koncepcijos (2011 ir 2019 m.).

Tačiau net ir šie teismo sprendimai ignoruojami. Nors EŽTT įpareigojo Lietuvą leisti translyčiams asmenims netrukdomai keisti savo asmens dokumentus, Lietuvoje vis dar nėra įstatymo, kuris tai reglamentuotų. Rezultatas toks, kad kiekvienas translytis žmogus turi kreiptis į teismą ir gauti iš Lietuvos kompensaciją.

Tas pats ir su Lietuvos KT nutarimais dėl šeimos. Nors teismas teigė, kad Lietuvos Konstitucijoje šeimos nekyla vien tik iš santuokos ir kad šeima gali būti lyčiai neutrali, įvairūs politikai, nuo G. Nausėdos iki A. Širinskienės, toliau kalba apie heteroseksualią šeimą, kuri neva apibrėžta Konstitucijoje ir kuri bus sugriauta įsigalėjus lyčiai neutralioms partnerystėms.

Šis realybės iškraipymas homofobų ir transfobų naudai yra tyčinis. Anti-LGBT politikai kaip A. Širinskienė ar M. Puidokas puikiai sugeba apdoroti informaciją, kuri yra jų nenaudai. Kai realybė sako ką kita nei tavo politinė programa – tuo blogiau realybei. Būtent melas, kad LGBT judėjimas jau yra ant jų įsivaizduojamos pergalės slenksčio, gali padėti mobilizuoti jų rinkėjus ir atnaujinti populiarumą. Įvairūs politikai ir veikėjai, kurie seniai pamiršti arba neturi politinio kapitalo, laikosi būtent dėl šio melo. Galima pagrįstai abejoti, ar veikėjai kaip P. Gražulis ar neseniai nuteistas A. Kandrotas galėtų būti tiek matomi, jeigu Lietuva netikėtų jų propaganda apie LGBT žmones.

Daugiau LRT.