„Kai tu atsiduri tokioje akistatoje su primityvia, brutalia homofobija iš pradžių lyg ir nieko nejauti, stengiesi nereaguoti ir elgtis oriai, bet po to tai sukelia didelius emocinius išgyvenimus“, - Lrytas televizijos laidai „Reporteris“ teigia Tomas Vytautas Raskevičius, kuris yra pranešęs policijai apie kelias dešimtis komentarų ir raginimų su juo susidoroti.

Tiesa, daugelis LGBTQ+ žmonių taip ir nesikreipia į teisėsaugą net tuomet, kai patiria fizinį smurtą, o ką jau kalbėti apie komentarus. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Seime Laurynas Šedvydis įsitikinęs, kad nori užtikrinti sklandesnį teisėsaugos darbą – būtina, kad LGBTQ+ žmonės netylėtų.

„Kuo daugiau bus atvirumo, tų kreipimosi, mano supratimu tos pačios institucijos prisitaikys“, - teigia jis reaguodamas į konkrečius pavyzdžius, kai LGBTQ+ žmonės turėjo metų metus teismuose ginti savo teises ir sulaukti teisingumo. Tačiau GayLine.LT redaktorius primena, kad negalima tikėtis, jog kiekvienas žmogus pasiryš tokiam varginančiam procesui.

„Kai tu palieki žmogų vieną, nereikia norėti, kad kiekvienas žmogus ims vėliavą ir ją neš aukštai iškėlęs aukodamas savo lėšas, savo privatų gyvenimą ir savo saugumą“, - sako jis Lrytas televizijos laidai „Reporteris“. Martynas priduria, kad yra konkrečios priežastys dėl kurių neapykantos LGBTQ+ žmonių atžvilgiu yra tiek daug.

„66 proc. mokinių nėra mokykloje girdėję nieko mokykloje, savo pamokose apie LGBTQ+. Tai reiškia, kad mokytojai ignoruoja temą, o jei ignoruoja, jei yra tyla, tai ji yra palanki mitams, stereotipams ir patyčioms“, - pabrėžia jis.