Lrt.lt pretendentams uždavė klausimą: „Kaip manote, ar reikia stiprinti moterų dalyvavimą politikoje, versle pozityvios diskriminacijos priemonėmis, pavyzdžiui, kvotomis arba kaip nors kitaip?“. Kaip žinia, savaime moterų dalyvavimas politikoje nesuintensyvės, todėl daugelis vakarų tradicinių partijų ėmėsi priemonių tai skatinti naudojant pozityvios diskriminacijos priemones. Ne visos jos duoda rezultatų iš karto – reikia ilgų metų siekiant keisti visuomenėje įsitvirtinusiems stereotipams.

Konservatorių atsakymai aiškiai rodo, kad yra supratimas apie pačią problemą, bet nėra jokio išmanymo kaip reikėtų padėtį keisti. Pačiame klausime pasiūlytos priemonės šiems politikams atrodo nepriimtinos, o naujų niekas nesuskubo pasiūlyti. GayLine.LT kviečia susipažinti su atsakymais.

„Aš tikrai už tai, kad moterų būtų daugiau įvairiose gyvenimo srityse ir priimant sprendimus, bet nemanau, kad kvotos ir pozityvi diskriminacija yra tas kelias, kuriuo reikėtų eiti. Tai ilgalaikiai dalykai: neturi būti jokios diskriminacijos iš principo, bet ne dirbtinai, o naikinant kliūtis, kurios buvo susiformavusios, kad moterų vaidmuo dar nėra toks pat kaip vyrų. Aš už tai, kad sprendimų priėmimo srityse, ašinėse pozicijose būtų daugiau moterų, bet daryti tą natūraliai“, - Lrt.lt teigia Laurynas Kasčiūnas pamiršdamas, kad „natūrali“ arba įprasta praktika niekada nepasiekė apčiuopiamų rezultatų.

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pateikė konkretų pavyzdį, koks sprendimas jau yra priimtas Europos Sąjungoje. Tiesa, naujų priemonių, kurios tiesiogiai leistų jos partija, nepasiūlė.

„Manau, kad dabar esantis reguliavimas yra tinkamas, kai kuriose įmonėse yra taikoma pozityvi diskriminacija: yra priimti teisės aktai dėl moterų valdybose. O dėl politinių partijų tai niekad nebuvau entuziastė. Kai kurių partijų pavyzdžiai rodo, kad pirminiai sąrašai gali būti sudaromi įvedant kvotas, bet vėliau rinkėjai vis tiek išreitinguoja truputėlį kitaip. Mano partijoje tas balansas, bent jau pirmuose dešimtukuose, gana neblogas. Manau, kad žmonės vertina pagal gebėjimus, aktyvumą, ir džiaugiuosi, kad išreikštas pasitikėjimas pasiskirsto daugmaž tolygiai“, - teigė ji.

Arvydas Anušauskas atsakydamas į klausimą net susirūpino, kad tam tikru metu moterų įtakingose pozicijose buvo per daug. „Stiprinti reikėtų, tačiau kvotos – ne tos priemonės. Šiuo atveju, jei kalbame apie moterų dalyvavimą politikoje, taip pat partijos veikloje, tam tikru metu net buvo susikūrusi tokia moteriška bendruomenė. Bet kokiu atveju mes turime iš politikų, kad ir kokios lyties jie būtų, reikalauti protingų sprendimų, o ne kažkokio dirbtinumo, vienos grupės iškėlimo virš kitos ar panašiai. Bet jei kalbama apie socialinius dalykus, vienodų atlyginimų siekimas yra prasmingas, taip pat vaikų priežiūros srityje daug padaryta, bet gal galima dar daugiau padaryti. Reiktų per šiuo dalykus moterų lygiateisiškumą didinti“, - sakė politikas.

Skatinti moterų dalyvavimą politikoje norėtų ir Žygimantas Pavilionis, bet jis taip pat, panašu, nežino kaip tai reikėtų daryti. „Stiprinti reikia, bet nelabai pritarčiau kvotoms, manau, galima rasti kitų priemonių, atsižvelgiant į atlyginimų dydžius, investuojant į moterų lyderystę, profesionaliai motyvuojant. Kvotoms nepritarčiau“, - aiškino jis.

Susijęs straipsnis - Pretendentai į konservatorių lyderius atsakė ar įteisintų tos pačios lyties asmenų santykius

O štai Daivaras Rybakovas sako, kad dėl kvotų reikalingumo reikėtų atlikti tyrimus. „Kad moterų reikia ir kad jų turi būti kaip galima daugiau, tai čia net klausimų nėra. Bet ar reikia tai daryti kvotomis, reiktų atlikti analizę, kiek dabar yra procentų moterų politikoje ir versle. Kad moterys atlieka savo darbą kokybiškai, o kartais ir geriau nei vyrai, tai 100 procentų, bet kol nematau skaičių, analizės, kuri pasakytų, kiek yra šiandien, tai dėl kvotų atsakymas yra sudėtingas“, - savo dvejones reiškė Daivaras.