Šešiasdešimt septyniose šalyse galioja įstatymai, pagal kuriuos už gėjų seksą yra numatytos bausmės. Beveik pusė jų yra Afrikos žemyne, kuris labiausiai paveiktas ŽIV. Remiantis UNAids duomenimis, šiose šalyse viruso paplitimas tarp homoseksualių vyrų yra maždaug penkis kartus didesnis nei šalyse, kuriose tos pačios lyties santykiai nėra kriminalizuoti.

„Kai LGBTQ+ žmonės ir kitos marginalizuotos bendruomenės yra stigmatizuojamos ir kriminalizuojamos, jiems trukdoma naudotis gyvybę gelbstinčiomis sveikatos priežiūros paslaugomis, ir neužtikrinamas tinkas atsakas į ŽIV“, – sakė UNAids vykdomasis direktorius Winnie Byanyima.

Jungtinės Tautos skelbia, kad kiekvieną minutę dėl viruso prarandama viena gyvybė. Pernai ŽIV užsikrėtė 1,3 mln. Maždaug 9,2 milijono žmonių, sergančių šia liga, neturėjo galimybės gydytis.

Iš 120 šalių, kurios pranešė, kad turi nacionalinį prezervatyvų programavimo planą, tik 39 pritarė prezervatyvų reklamai vidurinėse mokyklose ir tik 21 leido juos platinti.

„Kai jaunimui neleidžiama gauti seksualinio švietimo, jie tampa daug labiau pažeidžiami ŽIV“, - sakė W. Byanyima. - „Tai kelia grėsmę ne tik demokratijai ir asmeninei laisvei, bet ir visų sveikatai“.

Nors nuo viruso nėra vakcinos, 30 milijonų žmonių visame pasaulyje vartoja vaistus, kad sustabdytų viruso dauginimąsi jų organizme. Lyginant su 1995 metais naujų infekcijų skaičius sumažėjo 60%. Vertinant duomenis nuo 2004 metų - gerokai sumažėjo ir mirčių, net 70 proc.

Praėjusiais metais penkios šalys – Botsvana, Esvatinis, Ruanda, Tanzanija ir Zimbabvė – pasiekė pasaulinius 2025 m. tikslus – užtikrinti, kad 95% ŽIV užsikrėtusių žmonių žinotų jog turi virusą ir 95% būtų gydomi antiretrovirusiniais vaistais.

Neužsikrėsti ŽIV kai kuriose šalyse padeda ir kompensuojami vaistai PrEP, kurių nuolatinis ar tarpinis vartojamas prieš nesaugius santykius sumažina riziką užsikrėsti 99 proc.

Eilėje šalių pastebima, kad pastaraisiais metais daugėja užsikrėtimų heteroseksualių žmonių gretose, ypač tarp moterų.