Įsivaizduokime gyvenimą mylintį žmogų, kuris stengiasi save palaikyti tinkame būvyje, rūpinasi savimi ir staiga - nes nenorėtų įnešti sumaišties savo draugams, leidžia jį nužudyti. Nes taip visiems bus patogiau - jie galės pasidalinti jo užgyventą turtą, išspręsti kitas problemas. Paradoksas ar ne? Bet ne Laisvės partijai, kuri iš esmės sako, kad pasirengusi aukoti viską kuo tiki ir dėl ko yra susikūrusi - nes nenori sukelti chaoso.

„Tačiau biudžetas vis dėlto yra valstybės dokumentas pagal kurį funkcionuoja valstybė. Jį blokuoti, tai reiškia įnešti šiek tiek chaoso ir tokio sakyčiau nemažo valstybei. To mes žinoma nenorėjom“, - LRT laidoje teigė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė taip tik dar ir dar kartą patvirtindama, kad partijos esmė nėra jos pačios siekių įgyvendinimas. Atkreipiu dėmesį, kad nemažai daliai visuomenės Lietuvoje vien LGBTQ+ lygiateisiškumo reikalavimo kėlimas yra šalies skaldymas - taigi chaoso kėlimas.

Jei jūs kuo nors tikrai tikite ir tai jums gyvybiškai svarbu - natūralu padarysite viską, absoliučiai viską, kad tai įvyktų. Kai žmogui trūksta oro - jis iš paskutiniųjų bando įkvėpti, bet ne Laisvės partija - kuri jau kelis metus dūsta negalėdama išpildyti savo pažadų. Tai atsispindi ir apklausose, kurios rodo sumenkusį šios politinės jėgos palaikymą.

Tai ką daro Laisvės partija? Vietoj to, kad išeitų iš koalicijos, kurios partneriai neva netesi pažadų, toliau joje lieka ir sako, na mes dar pagalvosime ką daryti. Ir galvoja jau daugiau nei tris metus. Galvoja nuo to laiko, kai buvo nepritarta partnerystės įstatymui, tada dar galvojo po balsavimų dėl mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo, ir toliau mąsto ir mąstys. Greičiausiai iki pat rinkimų, arba trenks durimis prieš pat juos - kad vėl gautų žiniasklaidos dėmesio.

Rinkimų metu ir vėl visus maitins neįgyvendintais pažadais - neva jei jie turės daugumą, tai būtinai padarys tai ir tai. Ir tai teigs su tokia drąsa, nes vis tiek žino, kad daugumos nesurinks. Lengva žadėti - kai ir vėl nereikės įgyvendinti.

Taigi parodija tęsiasi, o mes matome prastą vaidinimą - kai visi kalti, bet ne tu, kai būti vyriausybėje svarbiau nei tavo pažadai rinkėjams, kai viena scena keičia kitą - ir vis įnešant vilties, jog va va viskas pasisuks į gerą pusę, tik tu rinkėjau - palaikyk mus.

Ir ši kraupi parodija gali trukti labai ilgai - o teisingiau iki tol, kol nustosime tikėti melu ir išgalvotais pasiteisinimais, bei vertinsime realybę. Ne tuščiomis kalbomis, o darbais partijos įrodo savo gebėjimą iškovoti pergales tose srityse, kuriose pačios žadėjo.

Šis tekstas – asmeninė jo autoriaus nuomonė.