Karo aplinkybėmis nėra lengva dalintis savo išgyvenimais. Vis dėlto, Jura sako, kad tylėti negalima. Visuomenė turi žinoti, jog šalį gina ir LGBTQ+ žmonės.

„Visi turi žinoti, kad ESAME, kad mirštame su kitais, vaikštome beprotybės glėbyje, persekiojami mirties, su žiaurumo kupinais prisiminimais, sužeisti – ESAME“, - rašo vaikinas.

Jis pasakoja, kad neseniai nutrūko septynerius metus trukę santykiai. Be to pirmosiomis karo dienomis jį apniko mintys, kad neišgyvens. „Tada, karo pradžioje, žuvo mano brolis. Mūsų vis mažiau, dingsta žmonės, daug draugų, kuriuos pažįstu metų metus, žuvo ir tai tikrai mane stipriai paveikė“, - savo būseną tuomet apibūdino Jura.

Jis savo netekties skausmu pasidalino socialiniame tinkle ir sulaukė Jarik komentaro. Pastarasis pažinojo vaikino brolį. Vaikinai pradėjo susirašinėti. Paaiškėjo, kad Jarik irgi tarnauja specialiose pajėgose, išgelbėjo 8 žmones iš rusų okupuoto miesto.

„Abu žinojom, kad neišgyvensim ir viskas.. ir.. Aš jį įsimylėjau“, - rašo karys. – „Vėliau jis vėl mane nustebino. Atvyko į mano tarnybos sritį“.

Susitikimas buvo išskirtinis – Jarik pasiūlė Jurai simboliškai sumainyti vestuvinius žiedus. „Aš sutikau. Vėliau jis surengė reidą Pietų fronte ir su savo grupe išlaisvino dar kelis mūsų kalinius, įskaitant šauktinius, kurie buvo laikomi Chersono srityje“.

Jura teigia, kad kiekvieną dieną atlikdamas sudėtingiausias operacijas „kvėpuoja jo žodžiais iš paskutinių sms žinučių“. Karys sako, kad niekas neturi teisės varžyti jo meilės.

„Tegul kažkoks padaras pabando man pasakyti, ar aš neturiu TEISĖS būti su juo, teisėtai ar ne.. Viduje kaupiasi daug pykčio... už kiekvieną bemiegę kiekvieno iš mūsų naktį, už jo pasiaukojimą - kažkoks homofobas drįsta spjaudytis savo „nuomonę“, - rašo Jura. – „Mes laimėsime žmones.. bet laisvi būsime tik tada, kai pripažinsime VIENAS KITO teisę būti laisviems. Šlovė mūsų tautai!“.