Ana Brnabić, Serbijos politikė, 2017 metais tapo pirmąja moterimi ir pirmąja lesbiete paskirta eiti šalies ministrės pirmininkės pareigas. Dabar ji užima dar vieną istorinį postą – tapo prezidente.

Vis dėlto žodis „prezidentė“ šiuo atveju reikalauja išlygos. A. Brnabić nėra išrinkta valstybės vadove – ji laikinai eina prezidento pareigas po to, kai rugsėjo 27 dieną atsistatydino Aleksandras Vučićius. Pagal Serbijos konstitucinę tvarką prezidento pareigas laikinai perima parlamento pirmininkas, o A. Brnabić tuo metu vadovavo Nacionalinei Asamblėjai.

Istorinis momentas, kuris gali trukti vos kelis mėnesius

A. Vučičius atsistatydino likus keliems mėnesiams iki savo antrosios prezidento kadencijos pabaigos. Jis taip pat paskelbė apie pirmalaikius parlamento rinkimus, kurie numatyti spalio 25 dieną. Pats A. Vučičius siekia sugrįžti į vykdomąją valdžią ir kandidatuoti į ministro pirmininko postą.

Serbijos įstatymai numato, kad po prezidento atsistatydinimo nauji prezidento rinkimai turi būti surengti per tris mėnesius. Tai reiškia, kad A. Brnabić valdymas gali būti trumpalaikis – tačiau pats faktas, kad atvira lesbietė moteris tapo Balkanų valstybės vadovo pareigas einančiu žmogumi, jau tapo sensacija.

Nuo premjerės iki prezidentės

A. Brnabić politinė karjera Serbijoje prasidėjo dar iki jos tapimo ministre pirmininke. 2016 metais ji buvo paskirta viešojo administravimo ir vietos savivaldos ministre. Po metų Aleksandras Vučičius, tuo metu buvęs šalies prezidentu, pasirinko ją ministre pirmininke. Premjerės pareigas ji ėjo iki 2024 metų, kai tapo Nacionalinės Asamblėjos pirmininke. Dabar ji užima trečią iš svarbiausių šalies politinių postų.

Tiesa, jos laikysena LGBTQ+ bendruomenės klausimais kelia susirūpinimą. Dar tapusi ministre pirmininke A. Brnabić pabrėžė, kad nenori, jog jos seksualinė orientacija taptų pagrindine jos politinės tapatybės dalimi. Ji teigė nenorinti būti vadinama „Serbijos gėjų premjere“, pabrėždama kompetenciją, profesionalumą ir pasitikėjimą. A. Brnabić taip pat sakė nenorinti tuo metu prioritetą teikti LGBTQ+ teisinėms reformoms.

Anot politikės, pirmiausia reikia spręsti ekonomines ir socialines problemas, o visuomenės požiūrio į homoseksualumą neįmanoma pakeisti vien įstatymais. Toks požiūris ilgainiui tapo viena iš priežasčių, kodėl A. Brnabić kritikuodavo dalis Serbijos LGBTQ+ aktyvistų. Kritikai teigė, kad jos asmeninis matomumas politikoje nebuvo lydimas tokio paties masto pastangų įtvirtinti LGBTQ+ lygiateisiškumą.

Ėjo „Pride“ eitynėse

2017 metų rugsėjį ji tapo pirmąja Serbijos ministre pirmininke, dalyvavusia Belgrado „Pride“ eitynėse. Tuomet ji pareiškė, kad vyriausybė yra skirta visiems piliečiams ir užtikrins jų teisių gerbimą. Tai buvo reikšmingas simbolinis žingsnis šalyje, kurioje LGBTQ+ bendruomenė ilgą laiką susidūrė su diskriminacija ir priešiškumu.

Tačiau simbolinis matomumas ir teisinė lygybė – ne tas pats. Šalyje tos pačios lyties santuokos tebėra uždraustos. Tos pačios lyties poroms taip pat nėra suteikta tokia pati galimybė įsivaikinti.

Serbija artėja prie naujų rinkimų, o po jų šalies prezidento pareigas turėtų perimti rinkėjų pasirinktas valstybės vadovas. Kiek ilgai A. Brnabić išliks prezidente, priklausys nuo šio proceso.