„Rusijos LGBT tinklas“ ilgus metus buvo viena žinomiausių ir aktyviausių LGBTQ+ teisių gynimo organizacijų šalyje. Ji teikė teisinę, psichologinę ir humanitarinę pagalbą LGBTQ+ žmonėms, dokumentavo diskriminacijos atvejus, padėjo persekiojamiems asmenims evakuotis iš pavojingų regionų, įskaitant Čečėniją.

Žmogaus teisių gynėjai pabrėžia, kad tokios organizacijos draudimas reiškia ne tik formalų statuso pakeitimą, bet ir realų pavojų tiems, kurie su ja bendradarbiavo ar naudojosi organizacijos pagalba.

Ką reiškia „ekstremistinė organizacija“ Rusijoje?

Rusijoje toks statusas turi itin rimtas pasekmes. Asmenys, susiję su organizacija, gali būti persekiojami baudžiamąja tvarka, jiems gali grėsti laisvės atėmimo bausmės, finansiniai ribojimai, turto įšaldymas ar veiklos draudimai. Kritikai pažymi, kad „ekstremizmo“ įstatymai šalyje vis dažniau naudojami prieš opoziciją, žmogaus teisių gynėjus.

Dar 2023 m. Rusijos Aukščiausiasis Teismas paskelbė neegzistuojantį vadinamąjį „tarptautinį LGBT judėjimą“ ekstremistine organizacija. Tuomet žmogaus teisių gynėjai perspėjo, kad sprendimas taps įrankiu persekioti. Naujausi sprendimai rodo, kad šios prognozės pildosi.

Pastaraisiais metais Rusijoje taip pat buvo rengiami reidai klubuose, pradėti tyrimai dėl vadinamosios „LGBT propagandos“, o aktyvistai ir kultūros atstovai susidūrė su grasinimais bei baudžiamaisiais procesais.

Tarptautinė kritika

Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pasmerkė šį sprendimą ir pareiškė, kad LGBTQ+ organizacijų paskelbimas ekstremistinėmis yra „tos pačios persekiojimo grandinės dalis“. Organizacija paragino Rusijos valdžią nutraukti diskriminacinę praktiką ir gerbti saviraiškos, asociacijų bei lygybės teises.

Analitikai pažymi, kad tokie Kremliaus sprendimai nukreipti ne tik prieš LGBTQ+ žmones. Jie siunčia signalą visai visuomenei: bet kuri nepriklausoma grupė, ginanti žmogaus teises ar neatitinkanti oficialios ideologijos, gali tapti valstybės taikiniu.