verslas

Dar visai neseniai birželio mėnesį verslo pasaulis margindavo logotipus vaivorykštės spalvomis, rengdavo „Pride“ kampanijas ir viešai deklaruodavo paramą LGBTQ+ bendruomenei. Dabar dalis didžiųjų bendrovių renkasi tylą, atsisako ankstesnių įsipareigojimų įvairovei arba vengia bet kokio viešo politinio pareiškimo. Kas pasikeitė – ir ar verslas iš tiesų atsitraukia nuo LGBTQ+ žmonių, ar tiesiog mokosi iš naujo gyventi politiškai poliarizuotoje visuomenėje?

Birželiui prasidėjus daugelio įmonių logotipai socialiniuose tinkluose nusidažo vaivorykštės spalvomis. Pasirodo sveikinimai LGBTQ+ bendruomenei, skambūs pareiškimai apie įvairovę ir lygybę, o kai kurios bendrovės net tampa „Pride“ renginių rėmėjomis. Tačiau kiekvienais metais kartu su palaikymo žinutėmis sugrįžta ir tas pats klausimas: ar visa tai yra nuoširdi parama, ar tik dar viena rinkodaros kampanija?

Apie dešimt procentų avinų nesidomi priešingos lyties atstovėmis ir laikomi netinkamais veisimui. Avių augintojai tokius avinus paprastai siunčia į skerdyklą, bet vienas ūkis Vokietijoje nusprendė juos išgelbėti ir panaudoti jų vilną drabužiams.

Remiantis „OutBritain“ ir „Open Economy Network“ skaičiavimais LGBTQ+ įmonės generuoja stulbinančio dydžio naudą Jungtinės Karalystės ekonomikai. Tokio tipo ataskaita paskelbta pirmą kartą šalies istorijoje. Iki tol niekas tokio vertinimo nėra atlikęs.

Įvairių apklausų duomenys rodo, kad įmonės, kuriančios patrauklią aplinką LGBTQ+ žmonėms, turi teigiamą poveikį pelningumui ir rinkos vertinimui. Pasak Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto asist. dr. Vytauto Valentinavičiaus, jei įmonė įsipareigoja gerbti kiekvieno asmens orumą, tuomet turėtų gerbti ir pastarojo pasirinkimus, susijusius su tapatumu.

„Nasty Pig“ yra vienas iš pirmaujančių gėjų vyriškų drabužių prekių ženklų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kitais metais jis švęs savo 30 metų jubiliejų.

66 įmonės Čekijoje pasirašė atvirą laišką, kuriame prašo ministro pirmininko Petro Fiala paremti santuokų lygybės įstatymą. Tarp pasirašiusiųjų yra ir „Coco-Cola“, „Ikea“, „Vodafone“, „Mastercard“, „IBM“, „Škoda“ ir „Microsoft“. Įmonės sako, kad nevienodos sąlygos LGBTQ+ piliečiams didina kaštus darbdaviams, šalis praranda milijonus.

Tūkstančiai žmonių dalyvavo Atėnų LGBTQ+ ir juos remiančių žmonių eitynėse reikalaudami lygiateisiškumo. Renginys tapo erdve, kur kiekvienas LGBTQ+ žmogus galėjo būti savimi ir švęsti laisvę. Tačiau pasibaigus renginiui krikščionių grupės paragino gyventojus boikotuoti verslą, kuris buvo šių eitynių rėmėju.

Kai valstybė trypčioja vietoje, lyderystės imasi verslas. Technologijų bendrovė „Vinted“ atnaujino ir visose šalyse, kur turi biurus, suvienodino išmokų tėvams politiką. Čia visos šeimos tapo lygios.

Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas atskleidė neraminančią situaciją. Jauni gėjai, kurie neslepia savo seksualinės orientacijos, įsidarbinę vėl pradeda slapukauti. Pagrindinė priežastis - patyčios darbe ir atlyginimų netolygumai.

Po į turtingiausių Lietuvos žmonių patenkančio verslininko Beno Gudelio benefiso LRT diskusijų laidoje „Lietuva kalba“, toliau nereaguoti ir krauti pelnus jo valdomam verslui, mūsų redakcijos nuomone, būtų savęs pažeminimas. Remiantis viešais duomenimis - B. Gudeliui priklausanti bendrovė „Fragrances International“ valdo mažmeninės prekybos tinklus „KristiAna“ ir „Kosmada“.

Internetinės mažmeninės prekybos milžinė „Amazon“, kaip pranešama dėl valstybės valdžios institucijų spaudimo, nusprendė apriboti prekių, susijusių su LGBTQ+ bendruomene pardavimus Jungtiniuose Arabų Emyratuose.