PrEP

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė atnaujintas ŽIV gydymo rekomendacijas. Jose patvirtinama, kad vienas svarbiausių gydymo pasirinkimų ir toliau išlieka vaistai, kurių pagrindą sudaro dolutegraviras. Tačiau naujose rekomendacijose aptariamos ir papildomos galimybės žmonėms, kuriems anksčiau paskirtas gydymas nebepadeda kontroliuoti viruso.

Du kartai per metus vietoj kasdienės tabletės – tokia ŽIV prevencijos galimybė jau egzistuoja. Dabar atsirado ir nauja viltis, kad ji taps prieinama gerokai daugiau žmonių. Lapkričio pradžioje paskelbta apie preliminarų JAV vaistų priežiūros institucijos pritarimą pigesnei lenakapaviro versijai, kurią gamina Indijos bendrovė „Dr. Reddy’s Laboratories“.

Vienkartinė antibiotiko dozė po lytinių santykių gali reikšmingai sumažinti riziką užsikrėsti kai kuriomis lytiškai plintančiomis infekcijomis. Tokį prevencijos metodą, vadinamą „doxy-PEP“, jau rekomenduoja JAV sveikatos specialistai tam tikroms didesnės rizikos žmonių grupėms. Tačiau Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras laikosi atsargesnės pozicijos. Pagrindinė priežastis – didėjantis bakterijų atsparumas antibiotikams.

ŽIV prevencija žengia į priekį. Ilgai veikiantis medicininis preparatas lenakapaviras, vartojamas injekcijomis kas šešis mėnesius, klinikiniuose tyrimuose parodė labai aukštą veiksmingumą. Panašu medikamentą bus galima vartoti dar rečiau. Tačiau naujoji priemonė turi apribojimų ir neapsaugo nuo kitų lytiškai plintančių infekcijų.

Tradiciškai, kai kalbama apie lytiškai plintančių infekcijų prevenciją, visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad LGBTQ+ bendruomenė yra geriau informuota apie saugų seksą nei likusi visuomenės dalis. Tačiau moksliniai tyrimai rodo gerokai sudėtingesnę situaciją. Nors dalis homoseksualių vyrų prezervatyvus naudoja dažniau nei kitos grupės, nuoseklus apsaugos priemonių naudojimas tebėra nepakankamas. Dar prastesnė situacija tarp moterų, turinčių lytinių santykių su moterimis – čia apsauginių priemonių naudojimas mokslininkų apibūdinamas kaip retas reiškinys.

Žmonės nuolatos dalinasi išsigalvojimais ir mitais apie gėjų seksą. Kaip mes tai darome, kada tai darome, su kuo tai darome, ir kodėl tai darome? Vienintelis tikrai patikimas būdas viską suprasti - tiesiog pabandyti tokį seksą. O jei rimčiau - pateikiame 7 dalykus apie kuriuos kalba žmonės, bet jie nėra tiesa.

Po ilgų metų aktyvistų ir nevyriausybinių organizacijų pastangų Lietuva priėmė svarbius sprendimus ir jau privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuoja PrEP įsigijimą didelei rizikos grupei priklausantiems žmonėms. PrEP yra prevencinis medikamentas, kuris sumažina tikimybę užsikrėsti ŽIV iki net 99 procentų.

ŽIV infekcijai Lietuvoje neslūgstant, panašu Sveikatos apsaugos ministerija imsis ilgai laukto ir ne kartą nevyriausybinių organizacijų prašyto žingsnio – prevencinių vaistų kompensacijos.

Kas gali paneigti, kad amerikiečiai moka skaičiuoti. Neseniai paskelbtas ŽIV ir hepatito politikos instituto tyrimas rodo, kad prevencinių priemonių suteikimas prieš ŽIV apsimoka valstybei. Lietuvoje tuo metu tokie medikamentai vis dar nekompensuojami net į rizikos grupes patenkantiems žmonėms.

Iki šiol gajus mitas, kad ŽIV yra gėjų liga. Tačiau Jungtinėse Amerikos Valstijose 2020 m. beveik 22% naujų infekcijos atvejų fiksuota būtent heteroseksualų tarpe. Mokslininkams kilo klausimų, kodėl heteroseksualūs žmonės nenaudoja ypač veiksmingos prevencinės priemonės - PrEP.

„Kai pasakau, kad noriu naudoti prezervatyvą, neretai viskas tuo ir pasibaigia – vaikinas tiesiog apsisuka ir išeina“, – tokiais laiškais vis dažniau dalijasi mūsų portalo skaitytojai bei socialiniuose tinkluose apie santykius diskutuojantys gėjai. Kas nutiko, kad prezervatyvai ėmė kelti ne pasitikėjimą, o atmetimą?

Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama LGBTQ+ asmenų sveikatos problemoms ir iššūkiams, su kuriais jie susiduria sveikatos priežiūros sistemoje, pavyzdžiui, 2022 m. Lietuvoje patvirtinta lyties tapatumo sutrikimo diagnozavimo ir gydymo tvarka. Naujausi tarptautiniai ir nacionaliniai tyrimai atskleidžia, kad nepaisant tam tikros pažangos, LGBTQ+ asmenys Lietuvoje vis dar patiria reikšmingus sveikatos iššūkius ir susiduria su įvairiomis kliūtimis, siekdami gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Lietuvos, kaip ir daugelio kitų regiono šalių, sveikatos politika LGBTQ+ asmenų atžvilgiu dažnai būna fragmentiška, stokojanti sisteminio požiūrio ir koordinuotų skirtingų institucijų veiksmų.

Farmacijos bendrovė „Gilead“ paskelbė, kad jos naujasis prevencinis profilaktinis (PrEP) injekcinis vaistas praėjo III fazės klinikinį tyrimą. Jis atskleidė, kad vaistas 100% atvejų apsaugojo moteris nuo ŽIV.

Naujas tyrimas patvirtino tai, ką jau žino dauguma seksualiai aktyvių gėjų – prezervatyvai naudojami vis rečiau. Mokslininkai atskleidė ir kodėl tai vyksta.

Aukštas pareigas užimantis Jungtinių Tautų pareigūnas teigia, kad prieš homoseksualumą nukreipti įstatymai neleidžia žmonėms naudotis gyvybę gelbstinčiomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir rimtai trukdo pažangai kovojant su ŽIV.

Gruodžio 1 d. minima Pasaulinė AIDS diena. Nors pasaulis daro pažangą kovoje su ŽIV virusu, vis dėlto kai kuriose šalyse pokyčiai vyksta lėtai ir neužtikrintai. Viena jų - Lietuva, kuri iki šiol nesukūrė paskatų žmonėms dažniau tikrintis, nekompensuoja prevencinių vaistų, kurie sumažina užsikrėtimo riziką 99 proc.

Yra manančių, kad būti pasyviu - tai juokų darbas. Neva atsiguli ir mėgaujiesi. Tačiau taip galvojantys iš tiesų net nesusimąsto apie dalykus, kurie yra pasyvių gėjų kasdienybė.

Nuo 2017 m. bendras Ligų kontrolės prevencijos centrų ir Šiaurės Karolinos universiteto tyrimas buvo skirtas sukurti injekcinį implantą, kuris ilgą laiką galėtų į organizmą išskirti prevencinius profilaktinius vaistus nuo ŽIV (PrEP). Naujausi tyrimai rodo, kad toks implantas užtikrina visišką apsaugą.

PrEP yra vaistas, kuris sumažina tikimybę užsikrėsti ŽIV. Laikantis taisyklių ši priemonė yra labai veiksminga ir net 99 proc. užkerta kelią užsikrėsti ŽIV lytinių santykių metu.