„Tai yra mūsų karas, ukrainiečių, bet mes taip pat kovojome kaip LGBTQ žmonės... Mes susiduriame su tironišku, homofobišku priešu“, - žiniasklaidai karo pradžioje sakė Viktor Pylypenko, gėjus, kariškis ir LGBTQ+ aktyvistas.

Jis jau tarnavo kariuomenėje ir aktyviai dalyvavo kariniuose veiksmuose iškart po Maidano. Kurį laiką Viktor stažavosi Jungtinėse Amerikos Valstijose, o grįžęs ėmėsi aktyvios veiklos tiekiant pagalbą LGBTQ+ kariškiams. Tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą, Viktor negalėjo laukti: „Mano sprendimas ginti Ukrainą buvo aiškus ir paprastas – negalime prarasti Ukrainos taip pat, kaip prieš 100 metų“.

„Žmonės tikrai bijo, kad jei pasireikš pati niūriausia prognozė“, – sakė Viktor Pylypenko. - „Pirmiausia Rusija išvalys pilietinę visuomenę nuo aktyvistų, ypač tų, kurie priklauso LGBTQ+ bendruomenei ir kovoja už žmogaus teises. Žmogaus teisės yra Putino režimo priešas numeris vienas“.

Viktor aktyviai dalinasi naujienomis iš fronto savo Instagram paskyroje. Čia galima rasti filmuotą video kaip ukrainiečiai sveikina savo karius, reikalavimus ir kritiką užsienio šalims, kurios iki šiol finansuoja Kremlių, ar pasiekimus karo fronte. Štai neseniai jo būrys sulaikė grupę rusų kareivių.

„Viena iš mūsų bataliono kuopų išlaisvino kaimą nuo orkų. Šios gražuolės buvo perduotos atitinkamoms institucijoms. Mūsų požiūris į juos atitiko visas tarptautines konvencijas, nepaisant visų anksčiau patirtų emocijų ir netekčių“, - prie nuotraukos su suguldytais ant žemės rusų kariais rašė Viktor.

„Aš pykstu“, – sako Veronika Limina. - „Mes nužudysime Putiną“. Veronika iki karo dirbo LGBTQ+ žmogaus teisių organizacijoje, kuri rūpinosi bendruomenės nariais kariuomenėje.  Prieš prasidedant Rusijos invazijai, ji vadovavo kovinei ir paramedikų įgūdžių lavinimo stovyklai LGBTQ + savanoriams.

Rusijai užpuolus Ukrainą, ji užsiregistravo į Lvovo teritorines gynybos pajėgas ir sako esanti pasirengusi bet kuriuo metu prisijungti prie kovos.

„Arba mes ginsime savo šalį, ir ji taps laisvo pasaulio dalimi, arba mums nebus jokios laisvės ir visai nebus Ukrainos“, - žiniasklaidai sakė Veronika. Šiuo metu ji aktyvia renka lėšas ir perka būtiniausiais priemones kariškiams.

Andrii Kravchuk, dirbantis LGBTQ+ organizacijoje „Nash Svit“, sakė, kad Rusijos homofobijos poveikis buvo juntamas jo gimtajame mieste Donbaso regione, iš kurio jis pabėgo po 2014 metų invazijos.

„Mes puikiai suvokiame grėsmes, su kuriomis susidūrėme – tiek ukrainiečiai, tiek LGBT+ žmonės. Suprantame, kad Rusijos okupacija reikštų visišką nepagarbą teisėms ir represijas – dabar tai matome Ukrainos okupuotose Krymo ir Donbaso teritorijose“, – sakė jis.

„Daugelis LGBT+ aktyvistų, turinčių dalyvavimo Euromaidano renginiuose patirties, stoja į teritorinės gynybos pajėgas arba rengia paramedicininės pagalbos mokymus“, – sakė Andrii Kravchuk.-  „Armijoje tarnavę LGBT+ žmonės ir kariai savanoriai yra pasirengę grįžti į tarnybą. Mes darome tą patį, ką ir likusi tauta“.

LGBTQ+ padėtis Ukrainoje:

Ukrainoje LGBTQ+ žmonėms niekada nebuvo lengva. Išpuoliai prieš bendruomenės renginius, barus nuolatos pasikartodavo. Tiesa - buvo priimti reikiami teisės aktai, kurie draudė diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, taip pat trans žmonėms tapo lengviau pasikeisti savo dokumentus.

Nemažai vilčių bendruomenė dėjo į dabartinį prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kurio pastangomis buvo parengtas įstatymas kriminalizuojantis neapykantą prieš LGBTQ+ asmenis. Nevyriausybinės organizacijos vis aktyviau ėmė kalbėti apie būtinybę įteisinti ir tos pačios lyties partnerystę.