LIETUVOJE Lietuvoje keičiasi apsauga nuo diskriminacijos: nuo 2027 metų kontrolierius galės ginti viešąjį interesą teisme
Seimas priėmė naujos redakcijos Lygių galimybių įstatymą, kuriuo siekiama išplėsti lygių galimybių kontrolieriaus įgaliojimus, aiškiau apibrėžti diskriminacijos formas ir sustiprinti diskriminaciją patiriančių žmonių teisių apsaugą. Vis dėlto LGBTQ+ žmonėms svarbus klausimas išlieka – ar naujos nuostatos užtikrins pakankamą apsaugą nuo diskriminacijos dėl lytinės tapatybės?
2026 m. rugsėjo 22 d. Seimas priėmė naujos redakcijos Lygių galimybių įstatymą. Pakeitimais siekiama į nacionalinę teisę perkelti Europos Sąjungos direktyvų nuostatas, sustiprinti Lygių galimybių kontrolieriaus nepriklausomumą ir įgaliojimus bei užtikrinti veiksmingesnę žmonių teisių apsaugą.
Viena reikšmingiausių naujovių – galimybė lygių galimybių kontrolieriui teisme ginti viešąjį interesą. Šis įgaliojimas aktualus tais atvejais, kai diskriminacinė praktika paliečia ne tik konkretų asmenį, bet ir platesnę visuomenės grupę.
Iki šiol diskriminaciją patyrę žmonės galėjo kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, tačiau sisteminių problemų sprendimas gali reikalauti ir kitokių teisinių priemonių. Viešojo intereso gynimas sudarytų galimybę kelti klausimus dėl praktikos, kurios poveikis peržengia vieno skundo ribas.
Aiškiau apibrėžiamos diskriminacijos formos
Naujojoje įstatymo redakcijoje išsamiau reglamentuojama daugialypė, sąveikinė ir siejamoji diskriminacija. Daugialypė diskriminacija gali būti susijusi su keliomis asmens savybėmis ar požymiais. Sąveikinės diskriminacijos atveju šie pagrindai susipina taip, kad jų bendras poveikis skiriasi nuo kiekvieno atskirai vertinamo pagrindo. Savo ruožtu siejamoji diskriminacija gali pasireikšti tada, kai žmogus patiria nepalankų elgesį dėl ryšio su kitu asmeniu, kuriam taikomas saugomas diskriminacijos pagrindas.
LGBTQ+ žmonėms šie skirtumai gali būti ypač reikšmingi. Pavyzdžiui, diskriminacija gali būti susijusi ne tik su seksualine orientacija, bet ir su lytimi, negalia, amžiumi ar kitomis aplinkybėmis. Aiškesnis tokių situacijų reglamentavimas gali padėti tiksliau įvertinti, kaip diskriminacija pasireiškia realiame gyvenime.
Lytinė tapatybė – teisinės apsaugos klausimas
Seksualinė orientacija išlieka vienu iš įstatyme numatytų diskriminacijos pagrindų. Tačiau lytinės tapatybės atskiras įvardijimas diskriminacijos pagrindų sąraše buvo viena iš diskusijų dėl teisinės apsaugos sričių.
Tai svarbu translyčiams ir nedvinarės tapatybės žmonėms, kurie gali susidurti su nepalankiu elgesiu darbo rinkoje, paslaugų srityje ar kitose kasdienio gyvenimo situacijose. Vis dėlto tai, kad lytinė tapatybė nėra atskirai įvardyta konkrečiame įstatyme, savaime nereiškia, kad šie žmonės neturi jokios teisinės apsaugos. Tam tikrais atvejais reikšmės gali turėti kitos nacionalinės teisės normos ir Europos Sąjungos teisė.
Todėl vertinant naujojo įstatymo poveikį svarbu atskirti du klausimus: kokie diskriminacijos pagrindai aiškiai įtvirtinti konkrečiame teisės akte ir kokią apsaugą žmogus gali turėti pagal visą taikytiną teisinį reguliavimą.
Apsauga – ne tik darbo vietoje
Pakeitimais taip pat plečiamos lygių galimybių apsaugos nuostatos, susijusios su viešais būsto skelbimais, praktikos ir stažuočių pasiūlymais bei savanoriška veikla.
Šios sritys svarbios todėl, kad diskriminacija gali prasidėti dar prieš žmogui pradedant dirbti ar mokytis. Nevienodas požiūris gali atsispindėti skelbimuose, atrankos sąlygose ar sprendimuose suteikti galimybę naudotis tam tikra paslauga.
„Žmonės, kurie kreipiasi dėl diskriminacijos, dažnai nori ne tik pažeidimo konstatavimo, bet ir realaus problemos sprendimo – kad būtų nutrauktas diskriminacinis elgesys, sudarytos vienodos galimybės, atlyginta patirta žala ar pripažinta padaryta klaida. Nuo kitų metų mums suteikta teisė organizuoti taikinimo procedūras gali padėti tai pasiekti“, - sako lygių galimybių kontroliere Birutė Sabatauskaitė.
Įstatyme taip pat numatomos diskriminacijos įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias, pareiškėjui pateikus aplinkybes, leidžiančias pagrįstai įtarti diskriminaciją, atsakovui gali tekti pareiga paaiškinti savo sprendimą. Tai nereiškia, kad diskriminacija automatiškai laikoma įrodyta – svarbu įvertinti konkrečias aplinkybes ir taikyti įstatyme nustatytą procedūrą.
Taikinimas nebūtinai reiškia pažeidimo pripažinimą
Naujojoje redakcijoje numatomos ir taikinimo galimybės. Jos gali padėti šalims ieškoti sprendimo, tačiau pats susitarimas ar taikinimo procedūros užbaigimas savaime nereiškia, kad buvo oficialiai konstatuotas teisės pažeidimas.
LGBTQ+ žmonėms, svarstantiems kreiptis dėl galimos diskriminacijos, svarbu žinoti ne tik tai, kokios procedūros egzistuoja, bet ir kaip jos veikia praktiškai. Skundų nagrinėjimo procesas turėtų užtikrinti pagarbų bendravimą, asmens duomenų konfidencialumą ir apsaugą nuo papildomo stigmatizavimo.
Įstatymo veiksmingumą parodys praktika
Naujas teisinis reguliavimas savaime negarantuoja, kad diskriminacijos atvejų sumažės. Rezultatai priklausys nuo įstatymo įgyvendinimo, institucijų pajėgumų, žmonių informuotumo ir pasitikėjimo galimybe apginti savo teises.
Seimo priimtas įstatymas žymi svarbų teisinio reguliavimo pokytį, tačiau jo reikšmę LGBTQ+ žmonėms lems ne vien formuluotės. Ne mažiau svarbu, ar žmonės galės saugiai pranešti apie diskriminaciją, ar jų patirtis bus tinkamai įvertinta ir ar institucijos turės priemonių reaguoti į pavienius bei sisteminius pažeidimus.
Lygių galimybių apsauga veikia tada, kai teisė kreiptis pagalbos nėra vien formali galimybė, o žmogus gali ja pasinaudoti nebijodamas būti pažemintas ar susidurti su naujais sunkumais.
- Prisijunkite arba užsiregistruokite jei norite komentuoti

