Heteroseksualiai porai vaikščiojimas susikibus rankomis dažniausiai yra toks kasdienis veiksmas, kad apie jį net negalvojama. Tačiau tos pačios lyties poroms viešas prieraišumo demonstravimas gali turėti kitą reikšmę. Laikydamiesi už rankų partneriai ne tik liečia vienas kitą – jie tam tikra prasme parodo pasauliui, kad yra pora.

Amerikos psichologų asociacija pažymi, kad seksualinė orientacija gali būti išreiškiama ir tokiais paprastais elgesio būdais kaip laikymasis už rankų ar bučinys.

Paprastas gestas, kuris nėra paprastai

LGBTQ+ žmonės viešose erdvėse gali susidurti su stresu susijusiu su stigma, diskriminacija, atstūmimo baime ar būtinybe nuolat vertinti aplinką. Todėl prieš paimdamas partnerį už rankos LGBTQ+ žmogus kartais nesąmoningai įvertina aplinką: kas eina priešais, kas sėdi šalia, ar vieta saugi, kaip į juos žiūrima.

Tyrimai rodo, kad LGBTQ+ poros viešose erdvėse gali sumažinti prieraišumo demonstravimą būtent dėl suvokiamos diskriminacijos ar grėsmės. Tai reiškia, kad kai kurioms poroms klausimas nėra „ar mes norime laikytis už rankų?“. Kartais jis tampa „ar šiandien saugu tai daryti?“.

Įsivaizduokime paprastą situaciją. Du žmonės eina Vilniaus gatve. Vienas ištiesia ranką kitam. Partneris trumpam sustingsta ir apsidairo. Heteroseksuali pora tokis situacijos greičiausiai net nepatirtų. LGBTQ+ porai jis gali būti gerai pažįstamas.

Tokie nuolatiniai mikroapsisprendimai gali tapti savotiška budrumo forma. Tyrimai apie viešą prieraišumo demonstravimą rodo, kad didesnis budrumas dėl galimų neigiamų reakcijų yra siejamas su prastesne psichologine ir fizine savijauta. Todėl galimybė laisvai laikyti partnerį už rankos nėra vien romantikos klausimas. Tai ir klausimas, kiek žmogus jaučiasi saugus savo aplinkoje.

„Aš esu su tavimi“

Laikymasis už rankų turi ir labai asmeninę reikšmę. Kai žmogus jaučia aplinkos priešiškumą ar baimę būti atstumtas, partnerio prisilietimas gali tapti paprastu priminimu: „Tu nesi vienas.“

Tai gali būti ypač svarbu poroms, kurios susiduria su aplinkinių žvilgsniais, komentarais ar diskriminacija. Tyrimai rodo, kad stigma ir diskriminacija gali neigiamai veikti tos pačios lyties porų santykių gerovę. Todėl rankos suspaudimas gali būti ne tik meilės išraiška, bet ir tarpusavio palaikymo forma.

LGBTQ+ žmonėms ilgą laiką buvo siunčiama žinutė, kad jų santykiai turi likti privatūs. Meilę buvo galima patirti tik namuose, ar ten, kur niekas nemato. Dėl to paprastas pasivaikščiojimas susikibus rankomis gali turėti ir simbolinę reikšmę. Tai tarsi tylus pareiškimas: „Mes esame pora. Ir mums nereikia slėptis.“

Žinoma, ne kiekvienas LGBTQ+ žmogus nori viešai rodyti savo santykius. Nėra jokios pareigos būti „matomu“. Kai kuriems žmonėms privatumas yra svarbus dėl asmeninių, šeimos, kultūrinių ar saugumo priežasčių. Tačiau esminis skirtumas yra tas, ar žmogus pasirenka nesilaikyti už rankų, ar jaučia, kad to daryti negali.

Kai pasirinkimą lemia baimė

Mokslininkai, tyrinėjantys LGBTQ+ porų elgesį viešumoje, nustatė, kad aplinkos suvokiamas priešiškumas gali mažinti malonumą, patiriamą demonstruojant prieraišumą viešai. Kitaip tariant, net paprastas bučinys ar rankų laikymas gali tapti mažiau malonus, jeigu žmogus tuo metu galvoja apie galimą neigiamą reakciją. Tai viena iš priežasčių, kodėl LGBTQ+ žmonėms saugi viešoji erdvė yra tokia svarbi.

Saugumas nėra vien tai, kad niekas tavęs neužpuola ir nepradeda mušti. Saugumas taip pat reiškia galimybę spontaniškai parodyti meilę, neanalizuojant kiekvieno praeivio žvilgsnio.

Svarbu nepamiršti, kad LGBTQ+ bendruomenė nėra vienalytė. Gėjų, lesbiečių, biseksualių, translyčių ir kitų LGBTQ+ žmonių patirtys gali skirtis priklausomai nuo amžiaus, miesto, kultūrinės aplinkos, išvaizdos ar kitų aplinkybių.

Vienai porai laikymasis už rankų gali būti visiškai natūralus ir niekuo neišsiskiriantis gestas. Kitai – tai nedidelis drąsos aktas. Tačiau būtent todėl šis gestas toks iškalbingas. Jis parodo ne tik tai, kaip stipriai žmonės myli vienas kitą, bet ir tai, kokioje visuomenėje jie gyvena.

Meilė neturėtų reikalauti drąsos

Galiausiai laikymasis už rankų neturėtų būti politinis pareiškimas. Tai turėtų būti tiesiog dviejų žmonių pasirinkimas. Žmonės laikosi už rankų todėl, kad vienas kitam patinka. Todėl, kad jaučiasi artimi. Todėl, kad taip jaučiasi saugiau. Todėl, kad nori būti kartu. Ir galbūt būtent čia slypi tikroji šio gesto reikšmė.

Kai LGBTQ+ pora eina gatve susikibusi rankomis, ji nebūtinai bando kažkam kažką įrodyti. Kartais ji tiesiog nori gyventi taip, kaip gyvena milijonai kitų porų – eiti namo, kalbėtis, juoktis ir laikyti mylimo žmogaus ranką.