Nors seksualinio gyvenimo dažnis gali turėti tam tikros įtakos spermos parametrams, mokslininkai pabrėžia, kad ryšys tarp abstinencijos ir vaisingumo nėra toks tiesmukas. Tiesa, tyrimai rodo, kad abstinencijos trukmė veikia spermos kiekį, kokybę ir net genetinę spermatozoidų būklę.

Mokslininkai jau dešimtmečius tiria, kaip ejakuliacijos dažnis veikia spermos rodiklius. Dauguma tyrimų sutaria dėl vieno: abstinencijos trukmė gali pakeisti spermos kiekį ir jos kokybę, tačiau šie pokyčiai nebūtinai reiškia didesnę pastojimo tikimybę.

Moksliniai tyrimai priėjo šių išvadų:

• Ilgesnė abstinencija paprastai padidina spermos tūrį ir spermatozoidų koncentraciją, nes organizmas turi daugiau laiko jų sukaupti

• Ilgas susilaikymas taip pat gali būti susijęs su prastesniu spermatozoidų judrumu

• Kai kurie tyrimai rodo, kad ilgesni abstinencijos laikotarpiai gali padidinti spermatozoidų DNR pažeidimus, kurie siejami su mažesniu vaisingumu

• Taip pat nustatyta, kad spermatozoidų kokybė gali blogėti, kai jie per ilgai laikomi organizme dėl oksidacinio streso ir „senėjimo“ procesų

Kitaip tariant, ilgesnė abstinencija gali padidinti spermatozoidų kiekį, bet tuo pačiu pabloginti jų funkcinę kokybę.

Mokslininkai aiškina, kad spermatozoidai, kaip ir kitos ląstelės, laikui bėgant patiria biologinius pokyčius. Kai jie per ilgai laikomi organizme, gali atsirasti vadinamasis oksidacinis stresas – procesas, kuris pažeidžia ląstelių struktūras ir genetinę medžiagą.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja spermos tyrimui laikytis 2–7 dienų abstinencijos laikotarpio. Šis intervalas laikomas optimaliu. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad kiekvieno žmogaus organizmas skirtingas, todėl optimalus intervalas gali šiek tiek skirtis.

Svarbu pabrėžti, kad spermos parametrai yra tik vienas iš daugelio veiksnių, lemiančių vaisingumą. Net ir esant geriems spermos rodikliams, pastojimas gali priklausyti nuo daugybės kitų aspektų: hormonų pusiausvyros, partnerės reprodukcinės sveikatos, amžiaus ar gyvenimo būdo.

Didelė tyrimų apžvalga pabrėžia, kad vien spermos analizė negali tiksliai prognozuoti poros galimybių susilaukti vaikų.