Byloje konstatuota, kad asmenys – aštuoni vyrai ir dvi moterys, 41–65 metų – socialiniuose tinkluose skelbė dezinformaciją ir „ypatingai žeminančius, įžeidžiančius bei piktybiškus“ komentarus apie Brigitte Macron, teigdami, jog ji iš tikrųjų yra translytė moteris, gimusi kaip vyras. Dalis įrašų taip pat siejo jos santykius su prezidentu Emmanueliu Macronu.

Žinoma, kad kai kurie kaltinamieji buvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis bausmę atidedant. Visi dešimt asmenų buvo įpareigoti dalyvauti kibernetinio priekabiavimo ir internetinės atsakomybės mokymuose, daliai jų laikinai uždrausta naudotis socialinių tinklų paskyromis.

Teismas pažymėjo, kad tiek žodžiu, tiek video įrašuose buvo skleidžiama neteisinga informacija, kuri pasiekė didelį kiekį socialinių tinklų vartotojų. 

Brigitte Macron pati nedalyvavo teismo posėdžiuose. Spalio mėnesį ji teigė, kad kreipėsi į teismą, nes norėjo „sukurti pavyzdį kovojant su priekabiavimu internete“ ir parodyti, kad net viešos asmenybės turi teisę į pagarbą bei teisinę apsaugą nuo neteisingų kaltinimų.

Ši byla yra dalis ilgalaikės kovos su plintančiomis klaidingomis teorijomis bei priekabiavimu internete, kurios metu Brigitte ir Emmanuelis Macronai ėmėsi teisinės kovos prieš asmenis ir organizacijas, kurių pareiškimai apie pirmąją damą ne kartą neturėjo jokio faktinio pagrindo.

Teisininkai pažymi, kad baudžiamosios priemonės nuo kibernetinio priekabiavimo – nors ir taikomos viešam asmeniui – gali paskatinti platesnes diskusijas apie atsakomybę internete. Kai kurie kaltinamieji teigė, kad jų komentarai buvo „humoro ar satyros forma“, tačiau teismas tokias pasiteisinimo versijas atmetė kaip nepagrįstas.

Paryžiaus teismo sprendimas šioje byloje gali būti vertinamas kaip reikšmingas žingsnis kovojant su internetiniu priekabiavimu, dezinformacija ir asmens orumo pažeidimais.