Ureaplazmos aptinkamos tiek vyrų, tiek moterų urogenitaliniame trakte. Tyrimai rodo, kad iki 70–80 % lytiškai aktyvių moterų gali būti šių bakterijų nešiotojos ir neturėti jokių simptomų.

Infekcija dažniausiai plinta:

• lytinio kontakto metu (vaginalinio, analinio ar oralinio sekso metu);

• nuo motinos naujagimiui nėštumo ar gimdymo metu.

Naujagimiams ureaplazma gali sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip bronchopulmoninė displazija, meningitas, neonatalinė pneumonija ar nekrozuojantis enterokolitas.

Simptomai: Ureaplazmozė dažnai būna besimptomė, tačiau kai infekcija suaktyvėja, ji gali sukelti:

Vyrams:

• deginimą šlapinantis;

• skaidrias išskyras iš šlaplės;

• skausmą kapšelyje ar kirkšnyje;

• prostatitą.

Moterims:

• deginimą šlapinantis;

• makšties išskyrų pokyčius;

• skausmą lytinių santykių metu;

• dubens skausmą;

• vaisingumo sutrikimus dėl kiaušintakių pažeidimų.

Galimos komplikacijos. Negydoma infekcija gali sukelti nevaisingumą, chlamidijų ar mikoplazmų koinfekcijas, ankstyvą gimdymą ar chorioamnionitą nėščioms moterims, su kvėpavimo sistema susijusius sutrikimus naujagimiams.

Diagnozė: Anksčiau ureaplazmos buvo nustatomos imant mėginius, tačiau šiandien naudojamas PGR (polimerazės grandininė reakcija) tyrimas, kuri leidžia greitai ir tiksliai nustatyti bakterijos DNR.

Gydymas: Kadangi ureaplazmos neturi ląstelės sienelės, penicilinai ir cefalosporinai neveiksmingi. Veiksmingiausi antibiotikai yra: makrolidai (azitromicinas, klaritromicinas); tetraciklinai (doksciklinas); fluorochinolonai (ofloksacinas, levofloksacinas).

Svarbu gydyti abu partnerius, kad būtų išvengta pakartotinio užsikrėtimo.

Profilaktika:

• Naudoti prezervatyvus visų rūšių lytinių santykių metu;

• Vengti atsitiktinių lytinių partnerių;

• Reguliariai tikrintis dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų, ypač esant simptomams;

• Nėščiosioms svarbu atlikti ureaplazmos tyrimus, siekiant išvengti komplikacijų naujagymiams.

Ureaplazmozė – tai dažna, tačiau dažnai nepastebima infekcija, galinti turėti rimtų pasekmių reprodukcinei sveikatai. Nors kai kuriais atvejais ureaplazmos gali nekelti jokios grėsmės, jų aktyvumas tam tikromis sąlygomis (pvz., nusilpus imunitetui ar nėštumo metu) gali tapti patogeniškas. Laiku atlikta diagnostika ir tinkamas gydymas leidžia išvengti nevaisingumo.

Susiję straipniai:

• Viską, ką reikia žinoti apie sifilį

• Viską, ką reikia žinoti apie gonorėją

• Viską, ką reikia žinoti apie chlamidijas

• Viską, ką reikia žinoti apie genitalijų karpas

• Viską, ką reikia žinoti apie ŽIV

• Viską, ką reikia žinoti apie gaktos utėles

• Viską, ką reikia žinoti apie trichomonozę