- Pažvelkime į 2020–2021 metus. Kokios, jūsų nuomone, buvo pagrindinės Lietuvos LGBT+ bendruomenės pergalės ir iššūkiai didinant bendruomenės matomumą pandemijos laikotarpiu?

- Žinome, kad pandemijos sukelti sunkumai pažeidžiamas bendruomenes paveikė labai smarkiai. Tai daugelio šalių patirtis. Be to, bendruomenei, priklausančiai nuo matomumo užtikrinimo, siekiant pozityvaus atstovavimo ir įtraukties, socialinės erdvės mažėjimas buvo pražūtingas – renginiai neįvyko, reikėjo nukreipti išteklius, transformuoti politines darbotvarkes. LGBT+ klientus aptarnaujančių įmonių patirti nuostoliai lėmė bendruomenės susitikimų erdvių mažėjimą ir socialinės paramos tinklų silpnėjimą.

Manau, kad patys vietos LGBT+ bendruomenės atstovai turėtų apibrėžti pastarojo meto pergales ir kalbėti apie iššūkius, su kuriais jie susiduria. Kaip stebėtojas iš šalies, pastebėjau, kad LGBT+ lygybės klausimai tapo daugelio viešų diskusijų tema ir atsidūrė teisėkūros darbotvarkėje. Deja, kai kurioms iniciatyvoms įgyvendinti nepakako palaikymo, bet norėčiau tikėti, kad tai žingsnis teisinga kryptimi.

- Norvegija nuosekliai remia LGBT+ teises tiek namie, tiek užsienyje. Ko iš šios patirties būtų galima pasimokyti Lietuvoje skatinant bendruomenės matomumą, viešas akcijas, pozityvią reprezentaciją žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje?

- Kiekvienas žmogus turi lygias teises nepaisant seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar lyties raiškos. Gėjai, lesbietės, biseksualūs ir translyčiai asmenys (LGBT asmenys) turėtų turėti galimybę gyventi atvirai, o Norvegijos vyriausybė yra įsipareigojusi užkirsti kelią diskriminacijai. Visuomenės požiūris ir LGBT+ žmonių gyvenimo kokybė Norvegijoje laikui bėgant gerėjo, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad šioje srityje vis dar reikia kryptingų ir sistemingų pastangų.

Kalbant apie matomumą ir atstovavimą, „Pride“ judėjimas tapo pozityvia priemone prieš diskriminaciją ir socialinę stigmą. „Pride“ renginiai sulaukia visuomenės paramos ir vyksta nepaisant pandemijos. Ypatingai norėčiau atkreipti dėmesį į tokio pobūdžio renginius vietovėse už sostinės ribų, kurie atliepia vietos LGBT+ bendruomenių įtraukumo ir atstovavimo poreikius. Pavyzdžiui, Arendalio „Pride“ Norvegijos pietuose atskleidžia LGBT + žmonių įvairovę, užtikrina matomumą ir įtrauktį. Be to, šiemet LGBTI+ kultūros festivalis „Skeivekultur“ paminės 50-ies metų homoseksualumo dekriminalizavimo Norvegijoje sukaktį. Norvegijos žiniasklaidoje matysime platų seksualinės ir lytinės tapatybės reprezentavimo spektrą. Norvegijoje daugiau dėmesio skiriama visų žmonių grupių, sudarančių LGBT+ akronimą, priėmimui ir įtraukimui, o tai geriau atspindi įvairovę etninės kilmės, lyties ir lytinės tapatybės požiūriu.

Norvegija daugelį metų remia teises daugelyje Europos šalių. Pavyzdžiui, Lietuvoje per EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų dotacijas buvo įgyvendinta daug vertingų pilietinės visuomenės iniciatyvų. Tai vienas iš būdų, kuriuo stengiamės dalytis savo patirtimi ir palaikyti įvairovę bei lygybę visame pasaulyje.

- Ne visos Lietuvos savivaldybės priima ir skatina LGBT+ asmenų lygybę. Kokia jūsų žinutė tiems, kurie bando ištrinti LGBT+ bendruomenę iš viešosios erdvės, ir vietos LGBT+ bendruomenei, kuri nesijaučia visaverte savo miesto bendruomenės dalimi?

- Esu susipažinęs su tarptautiniais tyrimais, kurie atskleidžia, ką LGBT+ žmonės Lietuvoje patiria kasdieniame gyvenime ir su kokiais sunkumais susiduria. LGBT+ žmonės Lietuvoje jaučiasi diskriminuojami ir patiria depresijos riziką. Jie visada buvo ir bus mūsų visuomenėse. Bendruomenėms naudinga priimti visus savo piliečius ir panaudoti jų įgūdžius bei talentus, kad sukurtų visų gerovę. Homofobija ir kitos nepakantumo formos kenkia žmonėms ir mūsų bendruomenėms bei slopina tvarų vystymąsi, kuris įmanomas tik tada, kai visi tų bendruomenių nariai jaučiasi saugūs ir priimti savo mieste.

Daugiau LRT.