Nuo 2005 metų Etninių tyrimų skyrius kasmet atlieka reprezentatyvias visuomenės nuostatų apklausas, kurių tikslas ištirti gyventojų nuomonę apie Lietuvoje gyvenančias įvairias žmonių grupes. Tyrimas atskleidžia taip vadinamą socialinę distanciją, kuri parodo individo ar socialinių grupių artumo arba susvetimėjimo visuomenėje laipsnį.

Šiemet atliktas tyrimas ir vėl rodo, kad tam tikrų grupių žmonių atskirtis yra didelė. Net 59 proc. mūsų šalies gyventojų kaimynystėje nenorėtų gyventi su romais, 51 proc. – su musulmonais, 45 proc. nepageidauja turėti homoseksualių kaimynų, 43 proc. – migrantų iš Centrinės Azijos, 42 proc. – migrantų iš Rusijos.

„Apklausa dar kartą atskleidžia kiek daug neapykantos, išankstinių nuostatų turi lietuviai. Apmaudu, kai stereotipai ir nepagrįsta baimė valdo žmones. Vietoj to, kad patys darytų sąmoningus žingsnius pažinti skirtingus žmones, daugelis tautiečių yra vedami iškreipto matymo, gandų ir mitų“, - apklausos rezultatus komentuoja GayLine.LT redaktorius Martynas Norbutas.

Lyginant su prieš kelis metus rinktais duomenimis, nusistatymas homoseksualių žmonių atžvilgiu šiek tiek mažėjo. Tuomet jis siekė virš penkiasdešimties procentų. Palankesnės nuostatos homoseksualių asmenų atžvilgiu dažniau stebimos tarp jaunimo, moterų ir didmiesčių gyventojų.

Gerokai mažiau Lietuvos gyventojų nenorėtų kaimynų, kurie emigravo iš Baltarusijos ir nemoka lietuvių kalbos – atitinkamai po 23 proc. 18 proc. nepageidautų kaimynystėje kitos rasės (odos spalvos) asmenų, 10 proc. - migrantų iš Ukrainos, 8 proc. - tradicinių krikščioniškos kilmės krypčių tikėjimo atstovų.

Lyginant su 2023 metų duomenimis nepalankumas ženkliai augo migrantų iš Rusijos atžvilgiu (nuo 35 iki 42 proc.), taip pat augo nepalankumas migrantams iš Baltarusijos (nuo 18 iki 23 proc.), kiek mažėjo ukrainiečių atžvilgiu (nuo 12 iki 10 proc.). Tiesa, nuomonės pasikeitimas migrantų iš Ukrainos klausimu yra neženklus ir patenka į apklausos paklaidos ribas.

Prasti rezultatai stebimi ir lietuvių atsakymuose dėl darbo vienoje darbovietėje su minėtų grupių asmenimis. Su romais dirbti nenorėtų 46 proc. žmonių, migrantais iš Rusijos – 39 proc., homoseksualiais asmenimis – 34 proc., musulmonais ir migrantais iš Centrinės Azijos – po 32 proc., nemokančiais lietuvių kalbos – 31 proc.

Kiek švelnesnės nuostatos stebimos darbuotojų atžvilgiu, kurie atvyko dirbti iš Baltarusijos. 20 proc. lietuvių nenorėtų dirbti su tokiais žmonėmis vienoje darbovietėje. 13 proc. taip manė apie kitos rasės žmones, 8 proc. apie ukrainiečius, 6 proc. tradicinių krikščioniškos kilmės krypčių tikėjimo atstovais.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2025 m. kovo 8 - 24 d. Tyrimo metu buvo apklausti 1020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių). Tyrimas buvo atliekamas individualių interviu būdu. Rezultatų paklaida – ne didesnė, nei ± 3,1%.

Apklausą iniciavo LSMC Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyrius ir NVO „Diversity Development Group“, apklausą atliko Lietuvos – Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.