Vienas iš argumentų, dažnai išgirstamas iš artimųjų, yra baimė, kad tokia žinia gali pakenkti senelių sveikatai. Pavyzdžiui, mamos, kurios linkusios apsaugoti savo vaikus, neretai sako, kad seneliams pranešus apie homoseksualumą, tai gali sukelti didelį stresą ar net infarktą. Tokia nuomonė dažnai grindžiama rūpesčiu dėl senelių emocinės ir fizinės būklės, ypač jei jų sveikata jau ir taip nėra gera.

Vis dėlto kyla klausimas, ar tikrai turėtume slėpti savo tikrąją tapatybę vien tam, kad išvengtume galimos neigiamos reakcijos? Ar galima sakyti, kad tai yra teisinga ne tik mūsų, bet ir senelių atžvilgiu? Galbūt šis požiūris yra labiau pagrįstas stereotipais ir nuogąstavimais, o ne realia situacija. Kartais mes galime nuvertinti savo senolius, manydami, kad jie nesupras arba negalės priimti mūsų tokių, kokie esame.

Kitas svarbus aspektas yra asmeninė moralinė dilema: kodėl turėtume slėpti savo tapatybę nuo artimųjų? Žmonės, kurie nusprendžia būti atviri dėl savo seksualinės orientacijos, dažnai siekia tikrosios laisvės kurios neįmanoma pasiekti gyvenant dvigubą gyvenimą. Toks slėpimas gali sukelti ilgalaikį stresą ir netgi vidinį konfliktą, kai žmogus jaučiasi priverstas nuolat meluoti arba vengti tam tikrų temų pokalbiuose su artimaisiais. Juk seneliai tikrai per kiekvienas šventes paklaus tokių klausimų: „tai ar turi draugę/ą?“, „ar jau nereikėtų pagalvoti apie vestuves?“ ir pan.

Nors tai gali būti sunkus pokalbis, kiekvienas LGBTQ+ žmogus turėtų pasverti ar neverta santykius su mylimais artimaisiais grįsti pagarba ir nuoširdžiu bendravimu. Tikroji meilė šeimoje turėtų būti grindžiama supratimu, pagarba ir palaikymu, nepaisant asmeninių skirtumų.

Galiausiai, kyla klausimas: ar tikrai reikia laukti, kol seneliai numirs, kad galėtumėte būti atviri apie savo tapatybę? Tokia perspektyva atrodo ne tik liūdna, bet ir nesąžininga abiem pusėms. Gyvenimas yra per trumpas, kad slėptume savo tikrąjį „aš“ nuo tų, kurie mums rūpi. Be to, seneliai yra svarbi šeimos dalis, ir galimybė dalintis savo gyvenimu su jais gali būti neįkainojama.

Žinoma, kiekvienas atvejis yra unikalus, ir nėra vieno teisingo atsakymo į šį sudėtingą klausimą. Tačiau verta apsvarstyti ne tik galimus pavojus, bet ir privalumus, kuriuos gali atnešti atvirumas. Kalbėtis ar ne šia tema yra kiekvieno asmeninis sprendimas. Niekas neturi teisės verti daryti vienaip ar kitaip.

Reikia įvertinti tiek emocinius, tiek sveikatos aspektus, tačiau taip pat svarbu nepamiršti, kad atvirumas gali atnešti ilgalaikę naudą – tiek jums, tiek jūsų artimiesiems. Galų gale, svarbiausia yra rasti pusiausvyrą tarp pagarbos savo artimiesiems ir pagarbos sau.

Šis tekstas yra asmeninė GayLine.LT redaktoriaus Martyno Norbuto nuomonė.