„Toks dalykas kaip aseksualumas daugeliui atrodo kaip išpindėjimas, kažkokia nesąmonė, čia kažkokia dar etiketė. Kam tau reikia etiketės, jeigu tau nereikia sekso“, - tipines reakcijas į aseksualius žmones vardijo Ugnė.

Ji sako, kad romantinius jausmus gali jausti tiek vaikinams, tiek merginoms, tačiau nepatiria fizinio potraukio. Dabar Ugnė priskiria save LGBTQ+ bendruomenei, per kurią ir daugiau sužinojo kas yra aseksualumas.

„Kad kažkas yra kitaip jau mokykloje jaučiau“, - LRT laidoje „72 atspalviai“ prisimena Ugnė. – „Tiek tėvai, tiek mokytojai šneka va, hormonai pradeda kilti, tada pradeda norėti (burtis) į poras. Tai galvojau, na gal man šešiolika, aštuoniolika, gal tiesiog nejaučiu. Bet tada dvidešimt, tada dvidešimt du, dvidešimt penki... vis dar nėra, neateina tas jausmas, ta trauka“.

Noras atrasti atsakymus Ugnę paskatino imtis paieškų internete. Tiesa, ji priduria, kad čia irgi nėra labai daug informacijos, ypač lietuvių kalba.

Ugnė sako, kad jai nebuvo paprasta kurti santykius, nes daugelis žmonių vis tiek tikisi turėti intymius santykius. Ypač sudėtinga su pasimatymais naudojant įvairias programėles.

„Jei bandžiau per tinderį, ar per kitus portalus ieškoti kažkokio partnerio ar partnerės, tai irgi labai dažnai, tiesiog natūraliai būna tikėjimas, kad gerai, dabar nuėjom į pasimatymą, tai kažkada bus seksas. Nėra kažkokios diskusijos. Jeigu tu atėjai į pasimatymą, pradėjai susitikinėti, tai natūraliai yra tas galvojimas: tu man patinki, aš tau patinku, tai...“, - teigia Ugnė.