1980 m. gėjui vardu Ken Horne išsivysto Kapoši sarkoma – reta vėžio forma, dažnai siejama su AIDS. Apie jo ligą pranešama Ligų kontrolės centrui. Po metų jis buvo pripažintas pirmuoju AIDS pacientu Jungtinėse Amerikos Valstijose, rašo thepinknews.

Tų metų spalį kanadietis skrydžio palydovas Gaëtan Dugas apsilanko gėjų pirtyje Niujorke. Jis mirė 1984 m. Kurį laiką jis klaidingai laikytas „nuliniu pacientu“.

1980 m. gruodį Brukline, Niujorke, nuo AIDS mirė mokyklos mokytojas Rick Wellikoff, dar dvi moterys miršta Paryžiaus ligoninėse nuo ligų, susijusių su AIDS.

1981-ieji buvo metai, kai medikų bendruomenė pradėjo atkreipti į paslaptingą mirčių bangą. Tais pačiais metais apie neva „gėjų virusą“ atspausdinamas straipsnis New York Native, nors virusu gali užsikrėsti visi. Gruodį pirmasis atvejis, bent taip manyta pradžioje, užfiksuotas Jungtinėje Karalystėje. Vėliau patvirtinta, kad Londone spalį nuo pneumocistinės pneumonijos miręs John Eddie iš tikrųjų buvo pirmasis nuo AIDS miręs žmogus šioje šalyje.

Iki 1981-ųjų pabaigos 337 žmonės susirgo AIDS, iš jų 130 mirė.

1982 metais paslaptingasis virusas sparčiai plito queer žmonių bendruomenėje. Sausį Larry Kramer Niujorke įkūrė gėjų vyrų sveikatos krizių centrą. 1982 ir 1983 m. AIDS atvejai patvirtinami daugelyje pasaulio šalių. Mokslininkai ir toliau stengiasi suprasti virusą.

1984 metais įvyksta lūžis – amerikiečių mokslininkas Robert Gallo nustato galimą AIDS priežastį ir išsiaiškina, kad ligą sukelia virusas. Po dvejų metų jis buvo pavadintas „žmogaus imunodeficito virusu“ arba ŽIV.

1985 m. rugsėjį JAV prezidentas Ronald Reigan pirmą kartą ištaria AIDS pavadinimą. Vos po mėnesio nuo AIDS mirė Holivudo aktorius Rok Hadson. Jis tapo pirmąja įžymybe, mirusia nuo šios ligos.

1987 m. AZT tapo pirmuoju vaistu ŽIV gydyti. Kitais metais pirmą kartą minima Pasaulinė AIDS diena.

Jungtinės Karalystės princesė Diana atidaro pirmąjį šalyje ŽIV/AIDS skyrių. Garsioje nuotraukoje matyti, kaip ji spaudžia rankas jaunuoliui, sergančiam AIDS. Šis paprastas veiksmas buvo labai reikšmingas, išsklaidęs kai kuriuos mitus apie viruso perdavimą.

1991 m. Freddie Mercury miršta nuo AIDS. Po metų atsirado pirmieji kombinuoti vaistai nuo ŽIV.

Gydymas vaistais visiškai pakeitė žmonių, sergančių ŽIV, gyvenimus. Tačiau vaistais gali naudotis tik Vakarų šalių pacientai. Afrikoje ir Azijoje toks gydymas nebuvo pasiekiamas. Kyla diskusijos apie tai, kad baltieji yra privilegijuoti – nes jiems virusas nustatomas ankščiau ir jie gali gauti gydymą, o kiti žmonės paliekami už ribos. Rengiami koncertai, labdaros renginiai užtikrinti, kad gydymas būtų pasiekiamas visiems.

2007 m. buvo pasiektas dar vienas mokslinis proveržis, kai vyras iš San Francisko buvo išgydytas nuo ŽIV po kaulų čiulpų transplantacijos. 2012 m. JAV maisto ir vaistų administracija patvirtino prevencinę prevenciją vadinamą PrEP. Žmonės, kuriems yra didesnė rizika užsikrėsti ŽIV, gali vartoti vaistus kiekvieną dieną, ir tai leidžia jiems apsisaugoti nuo užsikrėtimo.

2016 m. Jungtinės Tautos įsipareigoja iki 2030 m. užbaigti AIDS epidemiją. Antiretrovirusiniai vaistai jau sugeba sumažina viruso kiekį iki neaptinkamo lygio, o tai reiškia, kad ŽIV užsikrėtę ir veiksmingai gydomi žmonės negali jo perduoti kitiems. Tai atveria naujas galimybes sustabdyti viruso perdavimą, o pasaulis pirmą kartą gali įsivaizduoti ateitį be ŽIV ir AIDS.

Šiuo metu net kelios įmonės kuria vakciną nuo ŽIV ir jau išbando ją su savanoriais. Jei vakcina pagaliau bus patvirtinta, tai padėtų visiškai eliminuoti virusą.